Iš teisėjų korupcijos bylos išleidžiamas oras

Kaltinamieji teisėjai ir advokatai gavo daugiau šansų išsikapstyti, o ką tokioje sistemoje daryti paprastiems žmonėms?

Teko paleisti iš kalėjimo

Lietuvos apeliaciniam teismui teks dar kartą atversti buvusio Klaipėdos advokato Aivaro Surblio bylą, kuri, matyt, gali žymėti skandalingą posūkį korupcijos teisinėje sistemoje nagrinėjimo procese.

Byla buvo atskirta iš didžiulio ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytais korupcinio pobūdžio nusikaltimais, apie kurį pagarsinta 2019 m. vasarį. Tuomet prezidentė D.Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn net 8 teisėjus. Kartu sulaikyti ir penki advokatai, tarp kurių buvo A.Surblys.

Kaip rašė „Vakaro žinios", Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovą jam dėl prekybos poveikiu skyrė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Anot pareigūnų, 2017 m. tuometinis vilnietis advokatas D.Zagreckas, veikdamas vieno asmens naudai, A.Surbliui pasiūlė ir susitarė duoti kyšį, nes kolega galimai pažadėjo paveikti tris Klaipėdos teisėjus, kad jie priimtų palankų sprendimą.

Nustatyta, kad D.Zagreckas perdavė 10 tūkst. eurų.

2022 m. gruodį Apeliacinis teismas atmetė A.Surblio skundą - vyras pasiųstas į kalėjimą.

Vėliau buvusiam advokatui teko išgirsti ir kitus nepalankius jam dar neįsiteisėjusius nuosprendžius kitose dvejose šio serialo bylose.

Vienoje jų dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo tyrimui, melagingų parodymų davimo organizavimo A.Surbliui skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vis tik pernai lapkritį fortūna pasisuko nuteistojo pusėn. Jo advokatui Henrikui Mackevičiui pavyko įtikinti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), kad bylos nagrinėjime yra aiškių skylių. Ji grąžinta nagrinėti apeliacine tvarka. Apie 11 mėnesių už grotų praleidęs A.Surblys buvo lygtinai paleistas į laisvę.

Nepatikrino parodymų teisėtumo

2019 m. vasarį Lietuvą supurčiusio skandalo metu buvo sulaikytas ir D.Zagreckas, tačiau pastarojo likimas klostėsi kitaip nei jo buvusių kolegų.

2020 m. kovą prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą D.Zagreckui, kaip aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus.

Šį nutarimą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

Kaip skelbta, galimos teisėjų korupcijos tyrime įtarimai buvo pareikšti apie pusšimčiui asmenų. Nagrinėjant bylas, atskirtas nuo pagrindinio tyrimo, dažniausiai remtasi D.Zagrecko parodymais.

Taip buvo ir A.Surblio atveju.

Tačiau jo gynėjas H.Mackevičius kasaciniame skunde LAT nurodė: nenustatyta, kad A.Surblys ir D.Zagreckas veikė organizuota grupe, todėl šioje byloje jis negalėjo būti atleistas nuo atsakomybės, o tokiu atveju šio vyro parodymai nėra teisėti ir jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Be to, advokatas nurodė, kad D.Zagrecko parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, nepatvirtinti kitais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu jis atsakinėjo į atsakymą menančius klausimus.

LAT sutiko, kad minimi D.Zagrecko parodymai byloje nebuvo patikrinti teisėtumo bei patikimumo aspektu.

Nurodyta, kad tai turi būti padaryta sprendžiant dėl A.Surbliui pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismai nesilaikė praktikos, pagal kurią tokių asmenų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys.

„Iki tol visi teismai sakė, kad tai - teisėtas atleidimas, niekas neskundžia, yra įsigaliojęs.

Tačiau beveik visose šios istorijos bylose niekam nėra inkriminuojamas dalyvavimas organizuotoje grupėje ar nusikalstame susivienijime.

Tai ar D.Zagreckas teisėtai atleistas nuo atsakomybės? Be to, LAT nurodė, kad jo parodymai turi būti vertinami ypatingai kritiškai ir nuosekliai, nes juos davė ikiteisminio tyrimo įstaigai ir prokuratūrai mainais į lengvatas.

Kokius dar įrodymus galės pateikti prokuratūra?" - „Vakaro žinioms" aiškino H.Mackevičius, dalyvaujantis penkiose bylose, kur remiamasi buvusio advokato parodymais

Pralaužė ledus?

LAT nutarties aidas jau atsimušė ir kitoje tos pačios serijos byloje, kur taip pat remiamasi D.Zagrecko liudijimu.

Kaip rašė „Vakaro žinios", šių metų sausį Vilniaus apygardos teismas nenuteisė buvusio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo, buvusio Teisėjų tarybos nario Gintaro Čekanausko.

Šis irgi buvo tarp sulaikytųjų 2019 m. Vyras kaltinamas dėl prekybos poveikiu siekiant paveikti vieną teisėją. Bylos duomenimis, kyšį ketino perduoti D.Zagreckas.

Teismas pažymėjo, kad šis asmuo šioje byloje atleistas nuo atsakomybės neteisėtai, nes kaltinamiesiems inkriminuoti nusikaltimai padaryti ne organizuota grupe, todėl jo parodymai laikytini neatitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Teismas taip pat pastebėjo, kad D.Zagrecko parodymai faktiškai visą laiką buvo nevienodi aiškinant aplinkybes dėl pinigų, kaltinamojo pozicijos ir atsakymų.

„Manau, kad čia pralaužti ledai ir daug bylų, kurios grįstos vien D.Zagrecko aiškinimu, gali žlugti. Jo parodymai atrodo nepagrįsti ir nieko neįrodo, sukelia dar daugiau abejonių nagrinėjant jų turinį, esmę ir teikimo aplinkybes.

Mano žiniomis, jau nutraukti keturi ar penki ikiteisminiai tyrimai, nes prokuratūra sako, kad, nors D.Zagreckas kalba, bet kitų įrodymų nepakanka.

Kyla klausimas, ar prokuratūra neturėtų atnaujinti ikiteisminio tyrimo D.Zagrecko atžvilgiu, kad jis pasakytų, kaip buvo iš tikrųjų"‘, - svarstė H.Mackevičius.

Kaltinamųjų suole - žinomi teisėjai

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) „Vakaro žinioms" pateikė naujausius duomenis, kaip klostosi galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylos. Iš viso didžiąją bylą sudarė 17 atskirų ikiteisminių tyrimų.

Šiuo metu teismams perduotose nagrinėti bylose 21 asmuo jau yra pripažintas kaltu. Iš jų 10 žmonių skirta reali laisvės atėmimo bausmė - nuo 2 iki 11,5 metų. Kitiems - įvairaus dydžio baudos, kurių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 80 tūkst. eurų (iš viso bendrai - beveik 283 tūkst. eurų).

Šiuo metu teismuose nagrinėjama 11 baudžiamųjų bylų.

Kaip rašė „Vakaro žinios", pagrindinę bylą Kauno apygardos teismas atvertė 2022 m. pabaigoje. Įvairiomis korupcinėmis bei kitomis veikomis kaltinimai pareikšti 16 asmenų ir vienai bendrovei.

Kaltinamųjų suole - vienas garsiausių Lietuvos teisininkų, buvęs LAT teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, laikinai nušalintas šio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kt.

Dalis teisiamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis - organizuotoje grupėje.

Kaip „Vakaro žinioms" anksčiau yra pastebėjęs šioje byloje vieną verslininką ginantis advokatas, kai kurie epizodai siūti baltais siūlais ir labai dideliais dygsniais: „Jungiamoji grandis - D.Zagreckas. Jei jo nebūtų, viskas subyrėtų. Kaip baigsis atskiri epizodai, priklausys nuo teisėjų drąsos."

Interviu

- Kaip iš šalies atrodo situacija dėl D.Zagrecko parodymų galimos teisėjų korupcijos tyrimo procese? - „Vakaro žinios" paklausė žinomo advokato, buvusio Seimo nario Rimo Andrikio.

- Šimtmečiais egzistuoja teisinė taisyklė: vienas liudytojas - ne liudytojas. Ji turi galioti visiems be išimties, nepriklausomai nuo bylos pobūdžio ir kt.

Kitas pastebėjimas apie tai, kokia sėkla bando Lietuvoje auginti daigus.

Visos bylos turi būti nagrinėjamos pagal įstatymą, pagal įrodymų vertinimo taisykles, kurios nurodytos Baudžiamojo proceso kodekse, tačiau išskiriamos korupcijos bylos.

Pasirodo, jose turi būti palengvintas įrodinėjimų procesas.

Tai tenka girdėti iš STT pareigūnų, prokurorų - iš visų tų, kurie žmogų suima, o kai teismas išteisina, užmiršta atsiprašyti.

To tai pat negali būti - kad visiems vieno liudytojo neužtenka, bet korupcijos byloje užtenka.

Tikiuosi, kad Lietuvoje to ir nebus.

Komentuoti nutarimą, kaip tas žmogus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų neetiška, nes jo neskaičiau.

Tačiau skaičiau, kad šį klausimą nutartimi išsprendė LAT, virš kurio, kaip visuomet manau, aukščiau yra tik „dangus". Tai tą sprendimą, koks jis bebūtų, reikia vykdyti.

Pats nutarimas vieno ar kito žmogaus atžvilgiu automatiškai dar nereiškia, kad jo parodymai nėra teisingi.

Bet nereiškia ir to, kad žmogus sako tiesą, nes jis turi interesą, įvykdė sandėrį - „pardavė" arba „parsidavė".

Nenoriu kalbėti apie šią konkrečią bylą, bet žinome iš kitų žymiai įspūdingesnių bylų, kad žmonės vardan savo laisvės parduoda daug ką.

Čia vienintelis klausimas, kaip įvertinti parodymus žmogaus, kuris turi jo paties likimui svarbų gyvybinį interesą.

- Kaip manote, koks bus šios pagrindinės bylos finalas?

- Bet koks sprendimas šioje byloje bus blogas. Jei kaltinamuosius teisininkus pripažins kaltais, tuomet bus galima teigti, kad kaltumas pagrįstas abejotinais įrodymais - netvirtais ar net vienu.

Kitas minusas - ko verta teismų sistema, kurioje vyksta tokie dalykai.

Jei išteisins, tai sakys, kad varnas varnui akies nekerta.

Bet pažiūrėkite, kiek likimų teismų mėsmalėje jau suluošinta.

Tai, kur ta satisfakcija? Ar gali taip būti? Man gaila Lietuvos teismų ir teisinės sistemos, jei kam nors liežuvis apsivers pasakyti, kad čia viskas gerai.

Ir dar vienas momentas: kalbame apie teisinį išsilavinimą turinčius žmones - ir persekiotojus, ir persekiojamuosius.

Retoriškai noriu paklausti, ką daryti tiems, kurie tokio išsilavinimo neturi.

Lietuvos gyventojai žino, kas vyksta su paprastais žmonėmis.

Turime pavyzdį, kuris nei vieno negali palikti abejingo - iškilmingai paskelbta, kad kauniečiams Vilčinskams grąžinti trys jų vaikai. Tai ko verti tie Kauno apylinkės teismo pirmininko paistalai žiniasklaidoje, kur teisino teisėjos nemokšiškumą?

Tokių teisėjų negali būti, nes toliau luošins paprastų žmonių, kurie šiek tiek tiki teisingumu, gyvenimus. Jeigu jie net vaikus nesugeba teisėtai paimti.

Tai, ką jie toliau gali sugebėti?

Apie ką kalbame? Policininkai nušauna beginklę moterį, su vaiko teisių apsaugos atstovais plėšia vaikus nuo mamų - kas čia darosi, kur mes gyvename?

Kas už visa tai atsakys?