IŽA kviečia institucijas imtis veiksmų dėl DI kuriamo melagingo turinio ir žurnalistų klonavimo

Pavyzdžiui, panaudojant jų tikrovėje atliktus interviu su žinomais medikais, politikais, visuomenės veikėjais.

Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, ši tendencija kelia rimtą grėsmę ne tik tradicinei žiniasklaidai, žurnalistų profesinei reputacijai, bet ir visos visuomenės informacinio saugumo erdvei.  

„Matome, kaip DI įrankiais kuriami vaizdo įrašai, kuriuose žinomų žurnalistų lūpomis skleidžiama klaidinanti informacija apie sveikatą, vakcinaciją ar finansinius pasiūlymus. 

Ypač nerimą kelia tai, kad tokie DI įrankiais sukurti vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukia didžiulio žmonių susidomėjimo, kurie tiki minėto pobūdžio DI falsifikatais, jais dalijasi, komentuoja ir piktinasi, kad esą valstybė melavo piliečiams, nuslėpė svarbią informaciją. Pavyzdžiui, dėl koronaviruso ir vakcinacijos“, – teigia L. Bušinskaitė.

Asociacija pažymi, kad tokio pobūdžio turinys dažnai pasitelkia socialinių tinklų algoritmus, kurie padeda jam greitai išplisti, o tai gali būti ypač pavojinga artėjant geopolitiniams įvykiams, tokiems kaip rudenį vyksiančios karinės pratybos „Zapad“. 

Tokie incidentai gali būti išnaudojami informacinėms atakoms ir dezinformacijos kampanijoms.

IŽA primena, kad prieš kelerius metus Lietuva jau susidūrė su žiniasklaidos portalų klonavimo atvejais, kai buvo neteisėtai atkuriamas naujienų portalų dizainas, naudojami jų prekiniai ženklai ir skleidžiama melaginga informacija. 

Tuomet efektyvų atsaką padėjo užtikrinti Seime priimtos svarbios Visuomenės informavimo ir Reklamos įstatymų pataisos.

Visgi šiandien to jau nebepakanka. Sparčiai tobulėjančios DI galimybės leidžia kurti itin tikrovišką turinį, piktybiškai panaudojant žinomų žurnalistų veidus ir balsus, kuris klaidina net ir kritiškai mąstančius vartotojus.

Būtent todėl asociacija siūlo stiprinti turinio autentifikavimo priemones, kurios padėtų atpažinti DI sukurtą turinį, inicijuoti naujus teisinius pakeitimus, kurie įpareigotų aiškiai žymėti DI generuotą turinį, plėtoti visuomenės medijų raštingumą, kad žmonės gebėtų atskirti patikimą informaciją nuo klastotės. Ir, žinoma, įtraukti socialinių tinklų platformų valdytojus, ypač „META“, į aktyvų neteisėto turinio stabdymą.

„Svarbiausias atsakas į tokias grėsmes yra pasitikėjimas atsakingai dirbančia tradicine žiniasklaida. Profesionalūs žurnalistai tikrina informaciją, laikosi etikos standartų ir skelbia tik tai, kas pagrįsta faktais“, – sako L. Bušinskaitė.

IŽA kviečia institucijas, žiniasklaidos priemones ir informacinių technologijų bendroves bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta saugi, patikima ir atspari informacinė erdvė Lietuvoje.