Jaunosios kartos fenomenas: naujienų neieško, laukia, kol jos ateis

Lietuvoje išsamių jaunimo nuomonės tyrimų, kurie atskleistų jo požiūrį į žiniasklaidą, nebuvo atlikta, tačiau šios visuomenės dalies pasirinkimus parodo tarptautinės studijos, sako Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentė Giedrė Plepytė-Davidavičienė.

Jos teigimu, tendencijas labai aiškiai rodo šiemet kovą paskelbtos „Reuters“ Žurnalistikos instituto paskelbto tyrimo išvados. Juo analizuojamas jaunosios kartos - 15-24 metų žmonių - naujienų supratimas, išvados parengtos apibendrinus duomenis iš 48 valstybių.

„Lietuvoje yra labai mažai arba iš viso nėra atliktų tyrimų, kurie atskleistų jaunesnių nei 18 metų gyventojų nuomonę šiuo klausimu, nes tokie tyrimai yra sudėtingi ir brangūs, tačiau šių žmonių įpročius Europoje ir pasaulyje geriausiai parodo „Reuters“ instituto tyrimas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Plepytė-Davidavičienė.

Socialiniai tinklai - visagaliai

© Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro nuotr.

VU Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentė tik patvirtino pirmojoje „Vakarų ekspreso“ tyrimo dalyje skelbtą informaciją apie jaunuolių įpročius - tie, kurie bent minimaliai domisi aktualijomis, teigė, kad neturi vieno mėgstamo žiniasklaidos kanalo.

„Kas šioje amžiaus grupėje specifinio ir kuo jie skiriasi nuo kitų kartų atstovų, tai pirmiausiai - socialiniai tinklai yra naujienų šaltinis. Jaunimas neieško naujienų eidami tiesiai į interneto svetaines ar programėles, visa informacija juos pasiekia per socialinius tinklus“, - sakė G. Plepytė-Davidavičienė.

Pasak jos, dominuojančios platformos, iš kurių jaunimas gauna ne tik naujienas, bet ir kitą informaciją, yra socialiniai tinklai „Tik tok“, „Instagram“, „Youtube“.

„Tai patvirtina smulkūs ir fragmentiški tyrimai Lietuvoje, nors jų negalima laikyti reprezentatyviais“, - sako docentė.

Tradicinė žiniasklaida svarbi tik kartais

G. Plepytė-Davidavičienė sako, kad 2024 metais VU kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) vykdyto projekto, skirto žiniasklaidos atsparumui ir informacijos vientisumui visuomenėje užtikrinti, metu atlikta suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa - siekta išsiaiškinti, kokie kanalai naudojami gauti informacijai apie politines ir ekonomines naujienas.

Ir čia išsiskyrė jauniausios auditorijos atsakymai.

„18-24 metų respondentai išsiskyrė tuo, kad televizija, radijas ir spauda jiems neįdomi - tai irgi atliepia pasaulines tendencijas. Popierinė spauda - vienetai, radijas ir televizija - labai mažėja, pirmu numeriu - socialiniai tinklai.

Paklausus, kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojosi per paskutines 7 dienas, irgi nurodyti socialiniai tinklai“, - teigė G. Plepytė-Davidavičienė.

Tiesa, kartais jaunuoliai atsigręžia į tradicinę žiniasklaidą: „Nors jaunimas daugiau naudoja socialinius tinklus, bet kai kalbama apie pasitikėjimą, jie labiau pasitiki tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis.“

Bet jeigu žiniasklaidoje pastebima informacija, kuri neatitinka jaunų žmonių pasaulėžiūros, jie vėl grįžta į socialinius tinklus.

„Buvo klausiama - ką jūs darytumėte, jeigu žiniasklaidoje pastebite informaciją, kuri neatitinka jų požiūrio ar nuomonės? Vyresni apklausos dalyviai atsakė, kad diskutuoja su šeimos nariais ir draugais, kolegomis, o jaunesni vėl ieškojo informacijos socialiniuose tinkluose“, - sako G. Plepytė-Davidavičienė.

Šio tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, iš kur dar, be tradicinės žiniasklaidos ir socialinių tinklų, žmonės gauna naujienas.  

Tarp šių kanalų taip pat buvo šeima, draugai, kolegos, bet juos irgi dažniau minėjo vyresni žmonės.

Be to, VU ir VDU atlikto tyrimo paaiškėjo, kad jaunoji karta ignoruoja politikos ir ekonomikos aktualijas, kurios neretai yra svarbiausios valstybėje.

„Ši grupė labiau nei bet kuri kita pasakė, kad jie politiką ar ekonomika visiškai nesidomi“, - teigė G. Plepytė-Davidavičienė.

Naujienų neieško, kartais jų vengia

Šiuo metu visame pasaulyje stebimas dar vienas įdomus reiškinys - žmonės socialinių tinklų algoritmams palieka spręsti, kokios naujienos jiems turėtų būti svarbios.

„Mokslininkai, tiriantys kiek aktyviai žmonės domisi naujienomis ir jų ieško, atkreipė dėmesį, kad jaunimas susiduria su fenomenu, įvardijamu kaip „news finds me“ arba NFM (liet. - „naujienos mane suranda“). Šis reiškinys aiškinamas žmogaus įsitikinimu, jog galima būti pilnai informuotam apie aktualijas aktyviai neieškant naujienų, vietoje to, žmogus pasitiki socialine žiniasklaida ir bendraminčių tinklais.

Žmonės aktyviai neieško naujienų, o pasikliauja socialinių tinklų algoritmais, yra įsitikinę, kad visa, algoritmų sugeneruota ir pateikiama informacija yra jiems svarbi“, - kalbėjo G. Plepytė-Davidavičienė.

Anot jos, naujienų ignoravimas nėra tik Lietuvoje ir tik tarp jaunimo būdingas reiškinys.

„Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jaunimas sąmoningai vengia tam tikrų naujienų, kurios neigiamai veikia nuotaiką arba yra per sudėtingos suprasti. Nors šis vengimas - mano pastebėjimu - yra būdingas ne tik jaunimui, bet apskritai žmonėms.

Šis fenomenas irgi yra tiriamas - atsisakau priimti tai, kas mane liūdina. Lietuvos atveju tai gali būti, pavyzdžiui, naujienos, susijusios su karu Ukrainoje“, - aiškino docentė.

Antrojoje tyrimo dalyje jau skelbėme, kad vaikus ir jaunimą nuo negatyvių naujienų kartais stengiasi apsaugoti ir tėvai.

Labai svarbi forma

Remiantis tyrimų duomenimis, jaunajai auditorijai labai svarbūs atrodo ir didelę įtaką daro individualūs turinio kūrėjai arba vadinamieji influenceriai.

„Reuters“ instituto tyrime taip pat pažymima, kad stengiantis pritraukti jaunesnę auditoriją kai kurios žiniasklaidos priemonės atkartoja nuomonės formuotojų išpopuliarintus formatus, tokius kaip „reels“, kad būtų į juos panašesni.

„Taip informacijos sklaida adaptuojama“, - teigia G. Plepytė-Davidavičienė.

Jos teigimu, labiau nei skaitymas mėgstamas žiūrėjimas ir klausymas, mažiau domimasi ekonomikos ir politikos procesais, prioritetas teikiamas pramoginiam turiniui, pranešimams apie įžymybių gyvenimą, sveikatos naujienoms.

PIRMA TYRIMO DALIS: Ar egzistuoja į jaunimą nutaikyta dezinformacija, jeigu taip - kodėl?

ANTRA TYRIMO DALIS: Psichologė: jaunuoliai kartais saugomi nuo žinių

Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo „Jaunosios kartos žinių informacijos kanalai: pasirinkimas, motyvai, pranašumai, trūkumai, rekomendacijos“