Juodąsias dėmes Lietuvos keliuose trina ir žiedinės sankryžos, ir greičio matuokliai 

Saugumas keliuose labai priklauso nuo eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų – atidumo ir Kelių eismo taisyklių laikymosi. 

Vis tik ekspertai pripažįsta, jog svarbi eismo saugumo dedamoji yra ir kelių infrastruktūra, mat jos trūkumai gali lemti ne tik pavienius eismo įvykius, bet ir juodųjų dėmių keliuose susiformavimą.

Juodoji dėmė – tai iki 250 m ilgio kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko 4 ir daugiau įskaitinių eismo įvykių, kurių metu sužeidžiami ar žūsta žmonės. Paprasčiau – tai itin dideliu avaringumu pasižymintys trumpi kelio ruožai, sankryžos.

„Tenka pripažinti, kad juodosios dėmės dažnai atsiranda dėl vienokių ar kitokių kelio infrastruktūros trūkumų, kuriuos pašalinus kelio infrastruktūra tampa saugesnė.

Tokie infrastruktūros trūkumai yra plati sankryžos zona ir važiuojamoji dalis, sunkiai pastebima sankryža, sankryžose neapsaugoti kairieji posūkiai arba atskiros kairiojo posūkio juostos trūkumas.

Taip pat avaringumui įtakos turi tokios matomumą ribojančios pavienės kliūtys kaip medžiai, nesaugios pėsčiųjų perėjos ir kita“, – sako Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.

Skiriamos milijoninės lėšos

Pašnekovo teigimu, už valstybinės reikšmės keliuose susiformavusių juodųjų dėmių šalinimą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kiekvienais metais rekonstruojant avaringus ruožus, sumažinamas jų skaičius, o tuo pačiu ir juodųjų dėmių skaičius.

2023 m. valstybinės reikšmės šalies keliuose nustatytos 38 juodosios dėmės, iš jų 21 juodoji dėmė nustatyta užmiesčio keliuose, 17 – gyvenviečių ribose. Palyginimui, 2020 m. valstybinės reikšmės keliuose buvo 45 juodosios dėmės.

Kad keliuose neliktų juodųjų dėmių, būtina mažinti eismo įvykių riziką tam tikrame avaringame kelių ruože. V. Pumputis įsitikinęs, kad yra veiksminga įdiegti atitinkamas saugos priemones, labiausiai tinkančias vienoje ar kitoje vietoje, nes to nepadarius, tikimybė ir toliau įvykti eismo įvykiams nemažėja.

2014–2020 m. laikotarpiu kelių infrastruktūros plėtrai Lietuvoje buvo skirta 690,38 mln. eurų, iš jų 514,19 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos (ES) investicijos ir 176,19 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei savivaldybių biudžetų lėšos.

Be to, 338,38 mln. eurų skirta transeuropinio transporto kelių tinklo (TEN-T) techninių parametrų gerinimui, įskaitant saugos priemonių diegimą, 130,07 mln. eurų – miestų aplinkkelių tiesimui, 118,02 mln. eurų – krašto kelių rekonstravimui, diegiant inžinerines eismo saugumo priemones.

Dar 102,59 mln eurų investuota į vietinių kelių techninių parametrų ir eismo saugos gerinimą, o 65,65 mln. eurų skirta automobilių kelių sankirtų su geležinkeliu modernizavimui, vieno lygio sankirtų eliminavimui ir pėsčiųjų viadukų įrengimui.

V. Pumputis teigia, kad gerinant kelių infrastruktūrą, neabejotinai pasiekiami ir eismo saugumo užtikrinimo tikslai, nes diegiamos modernios eismo saugumo priemonės, rekonstruojama kelių danga, tiesiami aplinkkeliai, modernizuojamos sankryžos daro keliones ne tik patogesnes ir greitesnes, bet ir saugesnes.

Juodąją dėmę ištrynė greičio matuoklis

Ekspertas aiškina, kad nėra visoms juodosioms dėmėms pašalinti tinkamo vieno recepto, kiekvienu atveju siūlomos skirtingos eismo saugumo priemonės, kadangi juodosios dėmės susiformuoja dėl skirtingų aplinkybių.

„Vis tik eismo saugumo problemos pasikartoja, tad atsižvelgiant į jas, dažniausiai siūloma pertvarkyti sankryžas, pavojingus posūkius, užmiesčio šalutiniuose keliuose įrengti greičio mažinimo kalnelius arba „Stop“ kelio ženklus prieš sankryžas, apsaugotas kairiųjų posūkių eismo juostas, šalinti matomumą ribojančius medžius ir krūmus, taip pat pėsčiųjų perėjose įrengti saugos saleles bei kryptinį apšvietimą“, – vardija V. Pumputis.

Tipiniu juodosios dėmės pertvarkymo pavyzdžiu jis vadina rajoninės reikšmės kelyje RaseiniaiRamonaiAlėjai buvusios sankryžos pertvarkymą.

Ten vietoje keturšalės sankryžos su papildomais pavojingais eismo organizavimo elementais įrengus žiedinę sankryžą, situacija pasikeitė kardinaliai – juodosios dėmės nebeliko.

Pažymėtina, kad kelyje, kur yra poreikis, keturšalių sankryžų pertvarkymas į žiedines sankryžas yra viena iš efektyviausių priemonių mažinant avaringumo rodiklius. 

Sėkmingai įdiegus tinkamas eismo saugumo priemones pašalinta ir kita, vienoje Jonavos sankryžoje buvusi juodoji dėmė.

Čia buvo nutarta įrengti momentinį greičio matuoklį, kuriam atsiradus 20212022 m. sankryžoje neįvyko nė vienas eismo įvykis, kurio metu būtų nukentėjusių asmenų.

Anot V. Pumpučio, pasidomėti vietomis, kuriose vis dar yra juodosios dėmės, turėtų visi tais keliais vykstantys eismo dalyviai.

„Juodosios dėmės yra perspėjimas eismo dalyviams, kad tose vietose yra eismo saugos trūkumų, todėl būtinas dėmesingumas, atsargumas.

Transporto kompetencijų agentūros eismo saugos specialistai kasmet rengia juodųjų dėmių žemėlapį, kuriame pateikia informaciją eismo dalyviams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį konkrečioje juodojoje dėmėje, tad šia informacija reikėtų pasidomėti ir vadovautis patarimais“, – teigia saugaus eismo ekspertas.

Naujausias juodųjų dėmių Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose žemėlapis – čia.

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder