Ką Lietuva gaus iš ginklų gamyklos statybos Baisogaloje pagal sutartį su „Rheinmetall“

Visose sutartyse – jos dažnai reguliuojamos konfidencialiomis nuostatomis. Bendrai, Lietuva gali tikėtis ekonominės ir saugumo naudos, bet inovacijos priklausys nuo „Rheinmetall“ kontrolės (51% akcijų), o intelektinė nuosavybė (IP) tikriausiai liks daugiausia „Rheinmetall“ rankose, nebent sutartyse numatyta kitaip. Toliau detaliau.

1. Susitarimo pagrindai ir nuosavybė

Projekto esmė: „Rheinmetall“ statys 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklą Lietuvoje, Baisogaloje (Rheinmetall Defence Lietuva). Investicija – virš 180 mln. EUR (gali siekti 260–300 mln. EUR), gamykla pradės veikti per 2 metus (tikslas – iki 2026 m. pabaigos). 

Ji gamins dešimtis tūkstančių šaudmenų per metus, dalis – Lietuvos kariuomenei, taip pat Ukrainai ir NATO partneriams.

Nuosavybės struktūra: „Rheinmetall“ turi 51% akcijų (kontrolinis paketas), Lietuvos valstybės įmonė EPSO-G Invest – 48%, o „Giraitės ginkluotės gamykla“ (valstybinė Lietuvos įmonė) – 1%. 

Tai reiškia, kad Rheinmetall priima pagrindinius sprendimus, įskaitant technologijų naudojimą ir inovacijų kryptį. Sutartys pasirašytos 2024 m. (MoU balandžio mėnesį, investicijų susitarimas birželio mėnesį, partnerystės – gruodį).

2. Kokių inovacijų Lietuva gali tikėtis?

Lietuva gali tikėtis ribotų inovacijų, daugiausia per netiesioginę naudą, bet ne radikalių technologinių proveržių, nes „Rheinmetall“ kontroliuoja visą procesą. Štai pagrindiniai aspektai:

Technologijų perdavimas (technology transfer): Susitarimuose paminėtas „transfer of already known technology“ – žinomų technologijų perdavimas, susijęs su gamybos procesais ir pastatų statyba, bet ne naujoviškomis inovacijomis. 

Tai reiškia, kad Lietuva gaus prieigą prie Rheinmetall žinių gamybos srityje (pvz., šaudmenų gamybos technologijos), kurios bus naudingos stiprinant vietinę gynybos pramonę. 

Pavyzdžiui, Giraitės ginkluotės gamykla (1% akcijų) stiprins savo kompetencijas, o tai gali paskatinti Lietuvos įmones (logistikos, metalo apdirbimo, elektronikos) dalyvauti tiekimo grandinėse. 

Tačiau tai nėra „proveržis“ – daugiau praktinis perdavimas, panašus į kitus „Rheinmetall“ projektus (pvz., Ukrainoje, kur perduodamos pažangios technologijos, bet su griežta kontrole).

Inovacijų potencialas Lietuvai:

Ekonominė nauda: Sukurs bent 150 tiesioginių darbo vietų, stiprins tiekimo grandines ir sutrumpins šaudmenų tiekimą NATO (ypač aktualu Ukrainos kontekste). 

Tai gali paskatinti vietines inovacijas per mokymus ir žinių dalinimąsi – pvz., Lietuvos specialistai mokysis „Rheinmetall“ standartų, o tai kelia gynybos pramonės kompetencijas.

Saugumo aspektas: Gamykla stiprina Lietuvos saugumą, suteikdama greitesnę prieigą prie ginkluotės ir didindama energetinę nepriklausomybę (per EPSO-G patirtį).

Ribojimai: Kadangi kontrolę vykdo „Rheinmetall“, inovacijų kryptis bus jų nustatyta. Pavyzdžiui, kitose partnerystėse (pvz., JAV OMFV programa ar Ukrainoje) „Rheinmetall“ perduoda technologijas, bet saugo IP ir riboja perdavimą. 

Jei sutartyse nėra aiškių nuostatų apie bendrą R&D (tyrimus ir plėtrą), Lietuva negaus naujų inovacijų – viskas liks orientuota į gamybą, o ne kūrimą.

Galimos rizikos: Jei inovacijų nebus, tai bus daugiau „gamybos platforma“ Rheinmetall, o ne Lietuvos technologinis šuolis. Kritikai (pvz., gynybos analitikai) pažymi, kad tokie projektai dažnai riboja šalies šeimininkės (Lietuvos) inovacijas, nes kontroliuojanti įmonė saugo savo konkurencinius pranašumus, rašo „Unidir“ ir „Taylor Francis“ leidiniai.

3. Teisės aktai ir intelektinė nuosavybė

Ar viskas liks „Rheinmetall“ nuosavybe?: Taip, dauguma technologijų ir IP tikriausiai liks „Rheinmetall“, nes sutartyse nėra viešai paminėto privalomo perdavimo. 

Pagal Lietuvos investicijų įstatymą (Investicijų įstatymas) ir ES direktyvas (pvz., užsienio investicijų tikrinimas), užsienio investuotojai saugo savo IP, o valstybė gali reikalauti perdavimo tik jei tai numatyta sutartyje. 

Čia „Rheinmetall“ kaip pagrindinis akcininkas kontroliuoja IP (pvz., gamybos patentus), bet Lietuva gali gauti licencijas ar mokymus per partnerystę su Giraitės gamykla.

Lietuvos teisės apsauga: Projektas turi „ypatingos valstybinės svarbos“ statusą, kuris pagreitina procedūras (žemės skyrimas, statybos leidimai), bet nenumato automatinio IP perdavimo. Jei būtų ginčų, būtų taikoma Lietuvos ir ES teisė, bet „Rheinmetall“ galėtų remtis tarptautiniais susitarimais (pvz., WTO IP apsauga).

Pavyzdžiai iš kitų „Rheinmetall“ partnerysčių: Kompanija perduoda technologijas (pvz., JAV – tiekėjų tinklo kūrimas; Italijoje – bendra gamyba su Leonardo, kuris turi 50% akcijų), bet visada saugo pagrindinį IP. Lietuvai tai reiškia, kad inovacijos bus ribotos, nebent ateityje bus papildomų susitarimų.

Apibendrinimas

Lietuva gali tikėtis praktinės naudos: stipresnės gynybos pramonės, darbo vietų, technologijų perdavimo gamybos srityje ir ekonominio stimuliavimo, bet ne didelių inovacijų, nes „Rheinmetall“ kontroliuoja kryptį ir IP.

Tai daugiau saugumo investicija, o ne technologinis šuolis – panašu į kitus Rheinmetall projektus, kur perdavimas ribotas. Jei sutartyse nėra aiškių inovacijų nuostatų, viskas liks „Rheinmetall“ nuosavybe.

Rizikos: Karo atveju tokie ypatingos svarbos objektai tampa pirmaisiais taikiniais, tačiau vieši šaltiniai pateikia dvilypę informaciją, sutikdami su puolimo rizikomis, ir tuo pačiu jas paneigdami argumentu, kad potencialus priešas nerizikuos pulti NATO šalies objektų, todėl, greičiausiai, naudos kibernetines atakas ir kitas hibridines atakos priemones.