Tačiau aiškėja, kad ketverių metų kai kam nepakako: toli gražu ne visi politikai rado laiko kurti įstatymus. Skelbiame, kurie įstatymo projektų teikė daugiausiai, o kurie tik mėgavosi kitų darbo vaisiais.
Vienas parašys, pasirašys visi
Atrodytų, kad Seimo narių darbas - įstatymų kūrimas ir tobulinimas. Kai kurie politikai tai aktyviai daro ir per ketverius metus trunkančią kadenciją pluša prie įstatymų projektų, rengia juos ir registruoja. O kiti tuo metu kurti įstatymų nesivargina. O kam, kai yra darbštesnių kolegų.
Štai neseniai Seimo žmogaus teisių komitete pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pristatė savo viziją, kaip reikėtų keisti Nacionalinės šeimos tarybos veiklą.
Tuomet politikas tiesiai pasakė, kad svarbiausia - jog komiteto nariai pritartų pokyčiams, o viskuo kitu pasirūpins pirmininkas pats.
„Noriu, kad priimtume protokolinį sprendimą, kad pritariame tobulinimui, tuomet aš parengiu įstatymo projektą ir pateikiu pasirašyti komiteto nariams. Kurie norės, pasirašys, kurie norės - nepasirašys", - sakė T.V.Raskevičius.
Kaip rodo Seimo svetainėje skelbiama statistika, T.V.Raskevičius per kadenciją individualiai yra pateikęs 5 teisės aktus, dar 86 projektai pateikti Seimo narių grupėje. 30 individualiai pateiktų siūlymų teisės aktų projektams, o grupėje pateiktų siūlymų - 38.
Nesukurpia nė projekto
Tačiau tokiu aktyvumu pasigirti gali ne visi parlamentarai. Pavyzdžiui, taip pat pirmą kartą Seime politikuojantis T.V.Raskevičiaus kolega „laisvietis" Kasparas Adomaitis nėra pateikęs individualiai nė vieno projekto.
Tačiau grupėje - 102 projektus. Nė vieno individualaus projekto nepateikė ir antrąją kadenciją Seime leidžiantis Virgilijus Alekna. Tačiau jis yra pateikęs 75 įstatymo projektus grupėje.
Vos vieną individualų projektą pateikė ir pirmą kartą Seime dirbanti konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė. O štai grupėje pateiktų projektų daugiau - 96.
Per kadenciją ji buvo išvykusi į beveik 50 skirtingų komandiruočių užsienyje. Kaip ir suprantama buvusiai Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkei ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei.
Įdomu tai, kad individualių įstatymo projektų neteikia ir Seimo senbuviai. Štai 32 metus (!) Seime dirbanti konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė per šią kadenciją nepateikė nė vieno individualaus teisės akto projekto.
O grupėje pateikė tik 10. Antrą kadenciją Seime dirbantis konservatorius Bronislovas Matelis individualiai projektų taip pat nėra registravęs, o grupėje - 20.
Keturias kadencijas Seime atidirbęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narys Zigmantas Balčytis šioje kadencijoje individualiai pateikė tik 3 įstatymo projektus, o grupėje - visus 104.
Įstatymų nerašo, bet keliauja
Vakarėliais Seimo viešbutyje pagarsėjęs „laisvietis" Marius Matijošaitis individualiai registravo vos vieną įstatymo projektą, bet aktyviai dirba grupinį darbą - kartu su kolegomis pateikė net 119 įstatymo. O tarp jų spėja ir pakeliauti. Politiko komandiruočių sąraše - ne viena dešimtis išvykų.
Dar ilgesnis komandiruočių sąrašas priklauso konservatoriui Žygimantui Pavilioniui - jis per kadenciją išvyko į daugiau kaip šimtą komandiruočių. Gal ir ne nuostabu, kad individualiai spėjo pateikti vos vieną įstatymo projektą, o grupėje - 59.
Tuo tarpu jo bendrapartietis, konservatorius Emanuelis Zingeris, Seime kėdes trinantis virš 30 metų, spėja ir pakeliauti, ir įstatymus kurpia. Individualiai per šią kadenciją jis registravo 9 teisės aktų projektus, o grupėje - 63.
Projektus nuleidžia į klozetą
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Ieva KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ, pirmą kartą dirbdama Seime, per kadenciją individualiai pateikė 6 įstatymo projektus. Dar 125 - grupėje. Ji neslepia, kad aktyviau dirbo pirmaisiais kadencijos metais:
„Taip yra todėl, kad ateini pilnas idėjų, entuziazmo ir tikrai turi, ką pasiūlyti. Tada supranti, kad tavo gerų idėjų niekam nereikia, valdančioji dauguma su jais elgiasi kaip su popieriais, kuriuos reikia nuleisti į klozetą: atmeta be rimtesnių diskusijų ir įsigilinimo.
Natūraliai imi svarstyti, kam eikvoti energiją ruošiant įstatymo projektą, jeigu būnant opozicijoje greičiausiai su ta tavo idėja nieko nebus.
Valdančiosios daugumos atstovai dažniausiai mano, kad daugiausiai projektų atneša ministerijos, jų projektai platūs, tad per daug pavienių idėjų ir nereikia.
Teisėkūros mašina ir taip pakankamai didelė. Bet yra ir tokių, kurie nelabai žino, kaip teisėkūra vyksta ir galbūt nelabai idėjų turi.
Yra ir tokių, kurie registruoja daug, bet projektų vertė yra labai abejotina. Man atrodo, kad teisybė yra kažkur per vidurį. Reikėtų žiūrėti ne į kiekybę, o į kokybę", - „Vakaro žinioms" sakė ji.
Kalbėdama apie grupėje pateikiamus įstatymo projektus, politikė sako, kad kartais tai iš tiesų yra komandinis darbas.
Bet, prisipažįsta I.Kačinskaitė-Urbonienė, būna ir taip, jog projektą paruošia vienas politikas, o kiti tik pasirašo: „Iniciatorius paruošia projektą ir išsiunčia suderinti arba paleidžia pasirašymo procedūrą ir kam tinka, tas prisideda."
Ar čia panašiai, kaip mokykloje, kai gavus komandinę užduotį vienas ją padaro, o dešimtukus gauna visi? „Galima ir taip sakyti, tik šiuo atveju niekas negarantuoja dešimtuko, nes idėja gali būti sumalta į miltus.
Tai patogu tam, kas tingi dirbti ir neskaito. Dėl statistikos gali daug kur prisirašyti, bet bent jau aš, jeigu pasirašau, pati perskaitau ir įsigilinu", - tikino politikė.
Negalvoja, kad yra gudresnis už Vyriausybę
Ketvirtą kadenciją iš eilės Parlamente dirbantis konservatorius Kęstutis MASIULIS per šią kadenciją taip pat nepateikė individualiai nė vieno įstatymo projekto.
O grupėje - 43. Paklaustas „Vakaro žinių", ar išsisėmė, politikas tikino, kad ne:
„Patirtis moko, kad esant valdančiojoje koalicijoje, nereikia galvoti, kad esi gudresnis už tūkstančius žmonių, kurie dirba Vyriausybėje.
Tas individualių projektų krapštymasis - tai kai kažkas labai rūpinasi savo apygarda arba būtinai nori alkoholį apriboti.
Daugiausiai individualių projektų teikia opozicijos atstovai. Jeigu žmogus yra iš Palangos ar Šventosios, jis labiausiai to regiono gerove ir rūpinsis. Iš čia tas aktyvumas.
Ankstesnėse kadencijose teikdavau tokius įstatymų projektus, bet jie dažniausia būdavo atmetami. Yra tekę net iki Konstitucinio Teismo (KT) nueiti.
Tad kai tikrai reikalinga kokia idėja, kreipiesi ten, kur reikia - į KT, ministrą, suderini veiksmus ir jie padaro. O Seimo nario darbas dažniausiai nėra ir pakankamai kokybiškas. Matau tai iš kolegų projektų, kai komitetas vis tiek turi juos sutvarkyti."
Įpratusi dirbti ir aktyviau
O štai pirmą kadenciją Seime dirbanti „valstietė" Ligita GIRSKIENĖ - tikra pirmūnė. Ji jau registravo 26 individualius įstatymo projektus ir dar 122 grupėje. „Vakaro žinių" paklausta, kaip spėja, sakė, kad toks darbas jos negąsdina:
„Nepasakyčiau, kad dirbu labai įtemptu ritmu. Esu pratusi dirbti ir rimtesniu tempu. Visą gyvenimą dirbau privačiame sektoriuje, kur reikia ne tik algą užsidirbti, bet ir rezultatus parodyti bei atsakomybę prisiimti."
L.Girskienė turi daug susitikimų su gyventojais ir verslu, išklausiusi problemas ir matydama, kad jas galima spręsti teisės aktais, stengiasi jų projektus parengti. Visgi, dalis jų yra atmetama.
Stebisi statistika
20 metų Seime sukaktį švenčianti demokratų „Vardan Lietuvos" frakcijos narė Rima BAŠKIENĖ šioje kadencijoje pateikė vos vieną projektą individualiai. Tačiau grupėje - net 131.
„Šioje kadencijoje daug dirbome kolektyviai. Dažniausiai su projektu dirba keli toje srityje dirbantys, diskutuojame, tariamės su specialistais ir tuomet projektą duodame pasirašyti didesniam skaičiui frakcijos narių, kitų kolegų.
Kiti Seimo nariai aktyviau dirba komitete, dirba svarstomų projektų išvadų rengėjais, o tai yra labai sudėtingas darbas", - sako politikė.
Visgi, R.Baškienė labai nustebo, kad jos paruošti projektai, kuriuos pasiūlė pasirašyti kolegoms, tapo nebe jos, o visų nuopelnu: „Jums paskambinus, susisiekiau su kolegomis ir išsiaiškinau, kad net jeigu įstatymą parengi vienas, bet duoti pasirašyti kitiems, patenki į eilutę, kur projektai parengti grupėje. Labai nustebau, nes paruošiau ir Motinystės išmokų įstatymą, ir Seimo statuto pataisas, bet daviau ir kitiems pasirašyti. Pagal Seimo logiką išėjo, kad jeigu esi draugiškas, esi nulis.
Pavyzdžiui, Linas Kukuraitis arba Vilija Targamadzė, kurie labai aktyviai dirba, statistikoje neatrodo kaip dirbantys. Jūsų dėka sužinojome, kad statistika vedama labai keistu būdu."
Politikė neslėpė, kad dažnai opozicijos siūlymai dėmesio nesulaukia: „Gali būti geriausios pataisos, bet jos eina į šiukšlių dėžę.
Nesu ta Seimo narė, kuri teiktų projektą tik tam, kad pasiūlytų padidinti kokią išmoką dvigubai. Kai žiūri valstybiškai, supranti, kad taip žaisti negalima.
Žinau, kad ir galvojantys apie pasisakymų statistiką kartais registruojasi paklausti, o kai gauna galimybę pasisakyti, teigia, neva kažkas jau uždavė jo klausimą. O statistika pasisakymo jau užfiksuota."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą