Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas
Nesąžiningai veikiančių įmonių vengimas mokėti mokesčius, siekis apskaityti smulkiajame versle cirkuliuojančius grynuosius pinigus, pagerinti mokesčių surinkimą, vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją – dėl šių ir kitų priežasčių 2022 m. birželio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą Nr. XIV-1165.
Aktualu tai, kad atsiskaitymams grynaisiais pinigais nustatoma 5 000 eurų riba taikoma visiems atsiskaitymams ir mokėjimams, kuriuos atlieka tiek verslą vykdantys, tiek ir verslu neužsiimantys juridiniai ir fiziniai asmenys bei nuolatiniai Lietuvos gyventojai ar užsieniečiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymo nuostata dėl mokėjimų už sandorį dalimis yra aiški – už sandorį gali būti mokama grynaisiais pinigais per kelis kartus tol, kol pasiekiama nustatyta riba, t. y. 5 000 eurų, taip pat įstatymas nurodo, kad likusi sandorio dalis turėtų būti apmokėta negrynaisiais pinigais.
Taigi, sandorio išskaidymas į smulkesnius, siekiant apeiti įstatymu nustatytus ribojimus, yra negalimas.
Ribojimų išimtys
Tiesa, įstatymas numato ir atvejus, kai ribojimas netaikomas – tai mokėjimų atvejai, nustatyti kituose įstatymuose; mokėjimai, atliekami per įstatymais nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas; kai mokėjimų pagal sandorį negalima atlikti negrynaisiais pinigais, nustatyta tvarka apie tai informuojant mokesčių administratorių. Tačiau tai nėra taikoma vykdant įprastą verslo veiklą.
Iš vienos pusės, paslaugų verslo atstovų nuomone, priimtas ribojimas apsunkins prekybą, ypač tuose versluose, kur grynaisiais pinigais atsiskaitoma dažniau – viešojo maitinimo, statybų, automobilių prekybos ir remonto srityse.
Iš kitos pusės, Lietuvos verslo konfederacija siūlė visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų argumentuodami, kad tik toks draudimas būtų efektyvus, siekiant sumažinti mokesčių ir akcizų vengimą, o ir įmonėms mažėtų kaštai dėl grynųjų pinigų tvarkymo, inkasavimo ir pan.
Nurodymai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais
Vertinant Europos Sąjungos (ES) šalių taikomą praktiką atsiskaitymams grynaisiais pinigais, galima pastebėti, kad vieningos politikos šiuo klausimu nėra. Vokietija, Airija, Austrija nenustato jokių apribojimų atsiskaitymams grynaisiais pinigais, kitose ES šalyse ši suma svyruoja nuo 500 eurų (Graikija) iki 7 200 eurų (Latvija).
Vis tik priimtas naujasis įstatymas nėra vienintelė priemonė, kuri jau taikoma siekiant apriboti grynuosius pinigus. Lietuvos Respublikos (LR) Mokesčių administravimo įstatymas taip pat numato atvejus, kai mokesčių mokėtojui gali būti duoti nurodymai atsiskaitymus vykdyti tik negrynaisiais pinigais.
O nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pataisos, pagal kurias tiek darbo užmokestis, tiek kitos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos tik pavedimu į darbuotojo sąskaitą.
Po naujojo įstatymo priėmimo sekė Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, numatantys pasekmes nepaisantiems atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo – patikimo mokesčių mokėtojo statuso praradimas ar negalėjimas pagrįsti sandorių juridinę galią turinčiais dokumentais. Pakeliui ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas ir papildymas.
Kova su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu
Kol kas nėra aišku, kaip pokyčiai palies LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, kurio nuostatos asmenims, besiverčiantiems ūkine veikla – prekyba turtu, numato kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo pareigą, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais už turtą, kurio suma lygi ar viršija 10 000 eurų.
Taip pat neaišku, kaip keisis prievolė pateikti kliento duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento operacijas grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 000 eurų.
Matome, kad vykdomoji valdžia ir toliau siekia mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti neteisėtų sandorių kontrolę, sumažinti mokesčių vengimą. Kaip priimtas naujasis įstatymas prisidės siekiant šių tikslų, matysime tik praėjus laikui, o šiuo metu verslui svarbu žinoti apie įstatymų pokyčius bei jiems tinkamai pasirengti.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Kristina Gesevičienė ir Jevgenija Furgasė
Taip pat skaitykite
