Kaip bus su pensijomis, išmokomis ir pinigais, jei prasidės karas: štai, kas žinoma jau dabar

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“  Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta atskleidė, kaip veiktų bankų paslaugos, jei Lietuvoje prasidėtų karas. Anot pašnekovo, bankai nuolatos ruošiasi blogiausiems scenarijams.

„Bankai visada galvoja apie nepalankius scenarijus – ar gamtinio pobūdžio, technologinius ar panašiai. Mums tai nėra naujiena – ruošiamės visiems galimiems scenarijams, kad gyventojai galėtų sklandžiai naudotis finansinėmis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, kas dėsis už lango“, – sakė S. Krėpšta.

S. Krėpštos teigimu, karo atveju Lietuva turėtų galimybes išmokėti pensijas ir socialines išmokas, mat šiuo metu Lietuvos skola sudaro bene mažiausią dalį šalies BVP, lyginant su kitomis eurozonos šalimis. Taigi, Lietuva reikiamas lėšas galėtų pasiskolinti.

„Mūsų galimybes nusako valstybės skolos rodiklis. Šiuo metu Lietuvos valstybės skola siekia 37 proc. nuo viso BVP – tai vienas žemiausių rodiklių eurozonoje, tuo tarpu Mastrichto rodiklio vidurkis yra 60 proc.“, – pastebėjo S. Krėpšta.

„Tad galimybių papildomai pasiskolinti nesukeliant rizikos fiskaliniam saugumui Lietuva turi labai daug“, – pridūrė S. Krėpšta.

S. Krėpta taip pat paaiškino, jog skolintis ir teikti likvidumo paslaugas Lietuva gali ir tarptautiniu mastu – esame eurozonos nariai.

„Kaip minėjau, esame eurozonos nariai. Turime galimybę skolinti finansų sistemai, teikti likvidumo paslaugas tarptautiniu mastu. Galimybės yra kitokios, negu buvo tada, kai turėjome litą“, – paaiškino S. Krėpšta.

Lietuvos banko valdybos narus Simonas Krėpšta: „Tokios atsargos padeda ekonominio sunkmečio metu“

Lietuvos banko valdybos nario teigimu, Lietuvos bankas turi dideles atsargas, tad gyventojai neturėtų baimintis, jog neteks savo santaupų.  

„Šiuo metu Lietuvos bankas turi dideles kapitalo ir likvidaus turto atsargas. Tokios atsargos padeda ekonominio sunkmečio metu“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

S. Krėpšta pastebėjo, jog Ukrainoje karo metu bankų sistemos sutrikimai buvo trumpalaikiai, o Lietuvos bankai daugelį savo paslaugų yra skaitmenizavę.

„Ukrainos pavyzdys rodo, kad sutrikimai buvo labai trumpalaikiai – gyventojai beveik visuomet galėjo naudotis bankų paslaugomis. Be to, Lietuvoje bankų sektorius yra labai skaitmenizuotas. Beveik visas paslaugas galime gauti skaitmeniniais kanalais – tai padeda ir didina atsparumą įvairiems nemaloniems scenarijams. Žmogus iš bet kurios Lietuvos teritorijos galėtų prieiti prie paslaugų turėdamas elektrą ir mobilų ryšį“, – paaiškino S. Krėpšta.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius Gintaras Černiaus teigimu, gyventojams verta atsidėti santaupų karo rizikos atveju.

„Valdant rizikas, reikėtų prisiimti ir dalį rizikos sau. Pinigai kišenėje niekur nedingtų. Visais atvejais, valdant rizikas asmeniniuose finansuose reikia turėti tam tikrą pinigų sumą – maža kas įvyks, dings interneto ryšys ar pan“, – pataria G. Černius.

Profesoriaus teigimu, užtenka atsidėti apie 2-3 mėnesių išlaidas atitinkančią pinigų sumą.Šiuo metu nuo „algos iki algos“ gyvenantiems asmenims jis pataria atsidėti ilgiau negendančių maisto produktų.

„Galbūt sprendimo variantas gali būti turėti nedidelį kiek greitai negendančių maisto produktų. Tai jau palengvintų problemą“, – svarstė G. Černius.

Priedangos negali būti vieninteliu prioritetu

Kitas šiuo metu dažnai aptariamas klausimas –  priedangų įrengimo. Lietuvoje įkurtos priedangos pagaliau galėtų talpinti iki 30 proc. šalies gyventojų. Vis dėlto, šis skaičius nėra visiškai tikslus, mat neatsižvelgia į skirtingą gyventojų koncentraciją.

Beveik du metus besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą metu, daugiausiai civilių mirčių buvo patirta Rusijai sprogdinant didžiuosius miestus. Pavyzdžiui, kelis mėnesius trukusios Mariupolio miesto apgulties metu, JT duomenimis žuvo mažiausiai 1 348 civiliai, tačiau ukrainiečių duomenimis, realus žuvusiųjų skaičius galėjo viršyti ir 25 tūkst. civilių, o miestas buvo nušluotas. Tai blogiausio scenarijaus pavyzdys.

Kaip pastebi Seimo narys, konservatorius Paulius Saudargas, raketų smūgiai Ukrainoje padarė gana skirtingą žalą. Nors Lietuvoje šiuo metu kalbama, kad slėptuvių neužteks visiems, tokio slėptuvių tinklo nebuvo ir nėra Ukrainoje.

„Turime skirtingus situacijų modelius – galime kalbėti apie Mariupolį, kur su žeme buvo sulygintas miestas. Arba apie Kijevą, Charkivą, kur kartas nuo karto vyksta apšaudymai, situacijos tarpusavyje skiriasi. Tada mes galime žiūrėti, kas vyksta Ukrainoje, kokios yra patirtys. Ten nėra kiekvienam žmogui skirtos slėptuvės, jų tinklo. Mes sakome, kad pas mus to trūksta, bet ir ten nebuvo“, – pastebi P. Saudargas.

Mariupolio scenarijų Seimo narys įvardija kaip blogiausią įmanomą.

„Į tokį scenarijų mes net neturime orientuotis, nes tai jau būtų visiškas pralaimėjimas, apokalipsė“, – pridūrė Seimo narys.

Ukrainoje nuo artilerijos dažniausiai slepiasi daugiabučių namų rūsiuose, kitais atvejais – bendrose slėptuvėse. P. Saudargas papasakojo, kaip jam viešint Ukrainoje, kartą teko slėptis priedangoje.

„Vieną kartą bendravome su mokyklos administracija ir išgirdę sirenos signalą slėpėmės mokyklos rūsyje. Tai yra elementarus mokyklos rūsys, kurį naudoja oro pavojaus atvejis. Kitu atveju ėjom į buvusią šaudyklą rūsyje. Tų improvizacijų buvo daug. Plačiausia prasme tai buvo namų rūsiai ar kitos bendro naudojimo patalpos“, – pasakojo P. Saudargas.

Šiuo metu daug aptariamas priedangų įrenginėjimo klausimas – Lietuvoje įkurtos priedangos pagaliau galėtų talpinti iki 30 proc. šalies gyventojų. Vis dėlto, šis skaičius nėra visiškai tikslus, mat neatsižvelgia į skirtingą gyventojų koncentraciją. Be to, kaip pastebi P. Saudargas, slėptuvės negali apsaugoti visais atvejais.

„Pataikius raketai, pažeidžiamas vienas butas ar keli aukštai, dalis namo. Retomis išimtimis, dalis namo sugriūva. Tokiu atveju rūsys yra pakankama priemonė. Bet jei tai yra didesnė aviacinė bomba, tuomet viso to namo ir su rūsiu nebelieka“, – pastebi Seimo narys.

Prioritetas – oro gynyba

Dėl šių aplinkybių, Seimo nario nuomone, pagrindinis prioritetas turėtų būti ne priedangų įrengimas, o oro gynybos stiprinimas.

„Mano nuomone, mes labiausiai turime koncentruotis į oro gynybą. Negalime leisti, kad visi sulystų po žeme, kol vyksta bombardavimas.

Mes turime numušinėti oro pajėgas, neprileisti tokios situacijos, kad žmonėms tektų slėptis. Būtina investuoti į oro gynybos dimensiją, ką Lietuva ir taip daro. Su NATO partnerių pagalba viršenybe ore turėtume. Išvystyta oro gynyba nuo bet kokio pavojaus būtų svarbiausias akcentas“, – pastebi Seimo narys.

Seimo nario teigimu, itin didelį vaidmenį Ukrainoje užima kontrmobilumo priemonės, sulėtinančios priešo judėjimą. Tokias priemones pasiruošusi taikyti ir Lietuvos gynyba.   

„Akcentas turėtų būti pasienio gynyba, kontrmobilumo priemones. Dabar jau atsiranda kontrmobilumo priemonių parkai, gelžbetoninių statinių, kuriuos reikalui esant, išdėliosime pasienyje. Tai yra viena iš Ukrainos pamokų – kiekvienoje sankryžoje matomos tranšėjos, gelžbetoniniai blokai. Apie tai mes turime galvoti“, – sakė Seimo narys.

„Yra kiti dalykai – pavyzdžiui minavimas, bet gal ne toks, kokį įsivaizduojame“, – pridūrė jis.

P. Saudargas taip pat patikino, jog vizito Ukrainoje metu teko matyti, kaip gynybai gali būti panaudojami ne tik profesionalūs kariai, bet ir ginkluoti civiliai. Kai kurias gynybines funkcijas ne profesionaliai kariuomenei bus siekiama perleisti steigiant karo komendantūras.  

„Ukrainoje sutikome daug tokių žmonių – tai šauliai, medžiotojai, ginklų savininkai, kiti ne kinetiniai vienetai. Galbūt jie buvo ne fronte, o periferijoje – saugo kelius, blokpostus ir t.t. Tai yra giluminis potencialas – piliečių rezervas, kuris, jeigu prireiktų, pakeistų karius, jei ateitų tam laikas“, – pasakojo P. Saudargas.

Pagrindinė našta – savivaldai

Nors puolimo atveju dažniausiai kalbama apie ginkluotųjų pajėgų vaidmenį, P. Saudargas pabrėžia, jog nemažesnis vaidmuo Ukrainoje teko savivaldai – vakarų Ukrainos vietos valdžiai teko rasti būdus, kaip priimti milžiniškus imigrantų srautus.

„Viena iš pamokų man – labai didelė atsakomybė gula ant savivaldos. Pavyzdžiui, iš rytų Ukrainos į vakarus judėjo milžiniška migracijos banga.

Atvažiavo žmonės ir miesto valdžia turi rūpintis, kur juos padėti. Ir reikia tą pačią minutę, tą pačią valandą spręsti. Turime suvokti, jog civilinė sauga yra pirmiausias savivaldos klausimas. Nacionalinė valdžia gali duoti kryptį, skirti finansavimą. O savivaldybė turi atlikti inventorizaciją, pasiruošti, atlikti pratybas“, – pabrėžė P. Saudargas

P. Saudargas teigė, jog savivaldai taip pat būtų svarbu išvengti evakuacijos klaidų. Jo teigimu, būtų sunku įsivaizduoti visišką didmiesčių evakuaciją.

„Man atrodo, kad mes turime užtikrinti pasienio kontrolę ir visiškai neįleisti priešo karių. Būtų sunku įsivaizduoti viso miesto, kaip Vilnius, evakuaciją. Dėl Astravo AE galimas radiacijos pavojus, tačiau menkai tikėtina, kad dėl to reikėtų visą miestą evakuoti.  Ko gero reikėtų apsirūpinti jodo tabletėmis ir neiti į lauką, nes menkai tikėtina, kad radiacija būtų daugiau nei dulkių, lietaus, pavidalu“, – svarstė P. Saudargas.

„Nėra priešnuodžio tokiai situacijai, kai žmonės sugalvoja, kad yra apokalipsė, sėda į automobilius ir išvažiuoja. Tas vyko Ukrainoje – užsikišo keliai ir tam nebuvo sprendimo. Svarbiausia išvengti masinio chaoso“, – pabrėžė Seimo narys.

Seimo narys pabrėžė, jog netikėtomis aplinkybėmis galėtų padėti ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos įgyta patirtis, valdant pastarųjų metų krizes.

„Vienintelis pozityvas – iš praeitų metų turėjome progą pasimokyti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose.  Pandemija taip pat buvo ekstremali situacija, kur daug ką spėjome išbandyti. Kaip veikia institucijų darbas krizės metu ir t.t

Kitas momentas – imigrantų krizė. Tokiam įvykiui niekada negali pasiruošti, plano neturėsi. Čia suveikė institucine prasme VSAT, tikrai pasirodė tinkama, sugebėjusi kūrybiškai suvaldyti procesą. Bet kokios nelaimės, didelės gaisrai mums suteikia patirties“, – pasakojo Seimo narys.

Civilinio saugumo ekspertas – kartais pasigendu gyventojų atsakomybės

Civilinės saugumo eksperto Sauliaus Zabulėno vertinimu, šiuo metu civilinės saugos tvarka – ką reikia turėti kiekvienam gyventojui, kur slėptis ir t.t yra gana aiški. Naujienų portalas tv3.lt primena, jog informacija apie kolektyvinės priedangos statinius, bei išvykimo atveju būtinus turėti daiktus skelbiama puslapyje 72.lt, savivaldybių interneto puslapių civilinės saugos skyreliuose.   

„Galime pasakyti, sistema yra sudėliota, nors dabar vykdomi kai kurie pakeitimai – pavyzdžiui rengiamas naujasis ekstremalių krizių valdymo įstatymas.  Bet žiūrint iš paprasto žmogaus perspektyvos – informacijos yra ir ji lengvai prieinama“, – sakė S. Zabulėnas

Tiesa, civilinio saugumo ekspertas pabrėžė, jog visuomenės saugumas pirmiausiai priklauso nuo pačių gyventojų, o ne visiems gyventojams vienodai įdomi civilinė sauga.

„Informacijos yra, pagrindinis klausimas – kiek žmonės patys yra tam pasiruošę, savo šeimose“, – pabrėžė civilinės saugos ekspertas.

S. Zabulėno teigimu, patirties neturintiems gyventojams, gali būti sunki net ir tokia paprasta užduotis, kaip tvarkingai evakuotis į lauką. Tai pašnekovas pastebėjo praėjusiais metais, kuomet mokyklos ir darželiai susilaukė grasinimų – tuo metu švietimo įstaigos gaudavo pranešimus, apie padėtas bombas.

„Pagrindinis žingsnis buvo tvarkingai evakuotis į lauką, kažkokiose susibūrimo vietose. Ir tai ne visiems pavyko. Ir tie kurie uoliai tai darydavo anksčiau, organizuodavo evakuacines pratybas, jie puikiausiai pritaikė patirtį šiai situacijai“, – patirtimi dalijosi S. Zabulėnas.

„Kai 20 metų nebuvo rimčiau ruošiamasi, dabar labai sunku per pusantrų ar du metus viską sudėlioti, kad veiktų“, – pridūrė S. Zabulėnas.

Pataria, kaip reikėtų elgtis pavojaus atveju

S. Zabulėnas taip pat pasidalijo patarimais, ką gyventojams reikėtų padaryti jau dabar, norint apsisaugoti. Pirmiausia, vertėtų atkreipti dėmesį į netoliese esančius kolektyvinės priedangos statinius.

„Vertėtų atkreipti dėmesį į žemėlapį, kur įvardinti visi kolektyvinės priedangos statiniai, slėptuvės. Ten ir reikėtų slėptis pavojaus atveju. Dažnai klausiama, kur tie statiniai, priedangos. Didžiąją dalį sudaro mokymo-ugdymo įstaigos, ypač tos, kurios turi rūsius. Didmiesčiuose kaip priedangos vietos dar būna numatomos požeminės aikštelės“, – sakė specialistas.

Tiesa, patekimas į šiuos pastatus gali būti apsunkintas, mat daugelis mokyklų savaitgaliais ar naktį gali būti užrakintos.

„Kaip žinia, mokyklos ir darželiai savaitgaliais užsidaro. Bent jau didmiesčiuose, mokyklos tikrai neturi sargų, kaip anksčiau.  Taigi, yra tiesiog užtikrinta. Taigi, jeigu reikėtų slėptis, galėtų būti sudėtinga patekti į tas patalpas“, – paaiškino S. Zabulėnas.

S. Zabulėnas taip pat įvardijo, kokius daiktus būtina pasiruošti pavojaus atveju. 

„Aš raginu susidėti bent minimalius išvykimo krepšius, nebūtinai tuos didesnius, skirtus trims paroms. Telefonas, powerbankas, šiltesnė antklodė, vandens buteliukas“, – pataria S. Zabulėnas.