Kasčiūnas: Lietuva šiuo metu nėra pasirengusi apsiginti prieš dronų spiečių

„Naikintuvai – tai yra tik pavienių dronų atvejams skirti. Ir ne tik dėl to, kad raketa yra brangesnė už patį droną, bet ir dėl pačios specifikos. Tai, be jokios abejonės, turime pereiti prie daugiasluoksnės oro gynybos, apie kurią mes jau kalbame gerus metus. Ir čia pasistūmėta yra labai labai nežymiai“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas L. Kasčiūnas.

Paklaustas, ar Lietuva šiuo metu galėtų apsiginti, jeigu į šalies oro erdvę vienu metu įskristų ne vienas, o, pavyzdžiui, dešimt dronų, politikas atsakė neigiamai.

„Šiai minutei mes tam nesame pasiruošę“, – teigė jis.

Vis dėlto, L. Kasčiūno vertinimu, naktį į antradienį įvykęs incidentas parodė, kad prieš pavienius bepiločius Lietuvos ir sąjungininkų turimos priemonės veikia.

„Šiuo atveju suveikė. Tikrai yra diena, kai mes galime pasididžiuoti ir sąjungininkais, ir savo kariuomene. Bet kalbant apie tolesnius, gilesnius dalykus, tai ne čia yra sprendinys. Ne taip mes turime saugoti oro erdvę“, – akcentavo konservatorius.

Pasak jo, Lietuvai reikalingos ne tik priemonės dronams sunaikinti, bet ir sistemos, leidžiančios juos aptikti bei atskirti nuo kitų objektų.

„Turime pereiti prie daugiasluoksnės oro gynybos“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Buvęs krašto apsaugos ministras kritiškai vertino ir antidroninių priemonių įsigijimo tempus. Kaip pavyzdį jis pateikė akustines sistemas, skirtas bepiločiams aptikti.

„Kaip atskirti droną nuo paukščių būrio? Reikia turėti akustines sistemas. „SkyFortress“ yra tokia sistema, paremta Ukrainos patirtimi, išbandyta NATO aplinkoje“, – kalbėjo politikas.

Jo teigimu, šių sistemų įsigijimas į pirkimų planą buvo įtrauktas dar 2024 m. gruodį, tačiau sutartis pasirašyta tik šių metų kovą.

„Pusantrų metų mes nepasirašėme kontrakto, ir tik dabar ta sistema pradeda atvažiuoti ir pradėsime diegti. (...) Tai vat tokiais tempais čia mes dabar gyvename“, – kritikavo L. Kasčiūnas.

Jo vertinimu, pirmosios akustinės sistemos galėtų pradėti veikti jau šį rudenį.

Vis dėlto, politiko teigimu, vien šiuo metu numatytų priemonių nepakaks.

„Tas planas, kurį mes turime ir kurį kol kas taip sunkiai einasi įgyvendinti, (...) tiktai dalinai įgyvendintas, jis irgi tik dalinis savo problemos sprendimo prasme. Jis neleis visko matyti, jis apsaugos tiktai karinius objektus, jis apsaugos tiktai tam tikrus koridorius“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, reikėtų kurti platesnę sistemą, kuri būtų skirta ne tik karinių objektų, bet ir miestų bei gyventojų apsaugai.

Pasirengimas grėsmėms stringa

Savo ruožtu opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritiškai vertino Lietuvos pasirengimo kovoti su dronų grėsme tempus.

Seimo NSGK narė teigė dar praėjusią savaitę su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu aptarusi, kaip situacija pasikeitė po ankstesnių dronų incidentų ir kokių naujų pajėgumų Lietuva įsigijo.

„Jis kalbėjo daugiau apie planus, apie sutartis pasirašomas ir pripažino pats, kad tiek jo komandoje trūksta žmonių, kurie su įsigijimais dirbtų (...), ir tiek Gynybos resursų agentūroje yra rimtas ekspertų trūkumas“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, problema šiuo metu yra ne finansavimo stoka.

„Pasirengimas toms grėsmėms stringa. Stringa ne dėl didelių lėšų, kurios yra, bet dėl vadybinių kompetencijų ir jų tiesiog demonstravimo“, – teigė liberalė.

Kruonio elektrinės nelaiko tikėtinu taikiniu

Kalbėdamas apie naktį neutralizuotą droną, L. Kasčiūnas teigė kol kas nelaikantis tikėtina versijos, kad jo taikinys galėjo būti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

„Atrodo, kad jau praskraidinėjo šalia Kruonio. Tai trajektorija buvo tokia, kad jeigu jau Kruonis būtų taikinys, jis turėjo suktis į Kruonį. Jis praskraidino ir skrido link Kauno kryptimi, Vakarų Lietuvos kryptimi“, – sakė politikas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutinius atsakymus turėtų pateikti tyrimas.

L. Kasčiūno teigimu, kol kas negalima atmesti nei versijos, kad bepilotis buvo suklaidintas ir nukrypo nuo savo maršruto, nei galimybės, jog juo sąmoningai tikrinta Lietuvos oro gynybos sistema.

„Ar paklydęs, ar tiesiog galėjo būti ir mūsų oro erdvės tikrinimas, kaip mes saugome savo oro erdvę. Tai irgi neatmeskime to dalyko“, – sakė jis.

Buvęs ministras taip pat ragino įvertinti, kaip į bepiločio skrydį reagavo Baltarusija ir ar jos teritorijoje buvo mėginama droną perimti.

„Jeigu jie nemedžiojo to drono, ar nebuvo tai, kad čia galėtų būti dirbtinis patikrinimas mūsų oro erdvės?“ – svarstė L. Kasčiūnas.

Kartu politikas pernelyg nekritikavo gyventojų perspėjimo sistemos. Jo teigimu, dėl Vilniaus geografinės padėties labai anksti įspėti sostinės gyventojus apie iš Baltarusijos pusės artėjantį objektą yra sudėtinga.

„Ieškoti būdų, kaip tobulint sistemą, bet nebūčiau pernelyg kritiškas, nes įspėjimas vis tiek atėjo į mūsų telefonus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pranešimai – Vilniaus ir Kauno apskrityse

Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai dirba įvykio vietoje, įvestas planas „Skydas“.

Kariuomenė kol kas nekomentuoja galimos drono kilmės, nes tebėra renkamos jo nuolaužos. Taip pat kol kas nėra atsakymo, ar bepilotis orlaivis galėjo turėti sprogmenų.