Policijos suvestinė: Vilniuje sumuštas nepilnametis, nulaužta Lietuvos vėliava, pavogti statybiniai įrankiai ir automobilis

Vilniuje sumuštas nepilnametis, pagrobti pinigai

Vilniuje buvo sumuštas nepilnametis, iš jo pagrobti pinigai, antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija.

Policija pirmadienį gavo pranešimą, jog toks incidentas įvyko rugsėjo 9 dieną, pranešta, kad kelios minutės po vidurnakčio Vilniuje, nepažįstamas asmuo sumušė nepilnametį, gimusį 2010 metais, ir pagrobė pinigus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

Vilniuje sumuštas nepilnametis, pagrobti pinigai

Vilniuje buvo sumuštas nepilnametis, iš jo pagrobti pinigai, antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija.

Policija pirmadienį gavo pranešimą, jog toks incidentas įvyko rugsėjo 9 dieną, pranešta, kad kelios minutės po vidurnakčio Vilniuje, nepažįstamas asmuo sumušė nepilnametį, gimusį 2010 metais, ir pagrobė pinigus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

Sostinėje pavogtas automobilis „Toyota Prius“, jame buvo telefonas ir grynieji pinigai

 Vilniuje, Gedimino prospekte, pirmadienį buvo pavogtas automobilis „Toyota Prius“, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 7 Plus“, pinigai.

Kaip antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija, nuostolis siekia apie 3,4 tūkst. eurų.

Be kita ko, tą pačią dieną policija gavo pranešimą, kad Vilniuje, Lentvario gatvėje, statybvietėje, iš statybinių konteinerių, sugadinus spynas, pavogti įvairūs statybiniai įrankiai, kiti daiktai. Nuostolis – apie 7,4 tūkst. eurų.

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės.

Vilniuje trys neblaivūs asmenys nulaužė Lietuvos vėliavą, jie sulaikyti

Vilniuje, Islandijos gatvėje, antradienio naktį, kiek po vidurnakčio, trys jaunuoliai nuo pastato nulaužė Lietuvos valstybės vėliavos kotą, įtariamieji sulaikyti, pranešė Policijos departamentas.

2005 metais gimusiam jaunuoliui nustatytas 1,96 promilės girtumas, 1988 metais gimusiam vyrui – 0,92 promilės, 1995 metais gimusiam vyrui – 0,85 promilės.

Jie uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Panevėžyje per avariją žuvo automobilio vairuotojas

Panevėžyje pirmadienį per avariją žuvo automobilio vairuotojas.

Policijos duomenimis, apie 17.12 val. Ramygalos gatvėje, ties įvažiavimu į miestą, 1979 metais gimęs „Opel Vivaro“ vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į reklaminį stulpą.

Transporto priemone kartu važiavusį keleivį apžiūrėjo medikai. Pirminiais policijos duomenimis, rimtų sužalojimų jis nepatyrė.

Policija tikslina avarijos aplinkybes.

Teismas skelbs verdiktą Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį skelbs savo verdiktą Rusijos piliečiui Antonui Patrakovui, nuteistam Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje.

2025 m. gruodį Kauno apygardos teismas Lietuvos partizanų vado paminklo išniekinimo byloje kaltais pripažino ir kalėti nuteisė tris Talino gyventojus. Kai kurie iš nuteistųjų turi ir Rusijos pilietybę.

Dažais paminklą apliejęs Nikolajus Silinas kalės trejus metus, Antonui Patrakovui skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Konstantinas Venkovas kalės pustrečių metų.

Nuosprendį apskundė tik griežčiausia bausme nubaustas Rusijos pilietis A. Patrakovas.

Dvigubas Estijos ir Rusijos pilietybes turintys N. Silinas ir K. Venkovas nuosprendžio neskundė.

Vyrai pripažinti kaltais vykdę Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis ir padėję kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat nuteisti už turto sunaikinimą ar sugadinimą, kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą.

Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

1982 metais gimęs N. Silinas teisme savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo poelgio.

Nuosprendį paskelbęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos valstybę, dalyvaudami hibridinėse atakose, o šių atakų tikslas – yra spausti politinius ir socialinius pasirinkimus Rusijai palankia kryptimi ir kelti nepasitikėjimą bei vienybės žlugimą tiek šalių viduje, tiek tarptautiniuose santykiuose.

Teismas konstatavo, kad kaltinamasis K. Venkovas, surinkdamas informaciją apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas, taip pat padėjo Rusijos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą.

Pasak teismo, nors visi trys neigė sąsajas su siekiu padėti Rusijai ir jos karinei žvalgybai GRU, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais padeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Iš visų trijų užsieniečių teismas Merkinės krašto muziejui priteisė 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.  

Niekinti paminklus siekė visose trijose Baltijos valstybėse

Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Palaimos, buvo parengtas planas dėl „Pabaltijo demontažo“, šiuo planu buvo numatyta Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje niekinti paminklus. Tam tikri asmenys buvo pasitelkti duomenų pasitikslinimui, tikslių paminklų koordinačių nustatymui. Taip pat buvo pasitelkti asmenys paminklų išniekinimui.

„Užduotys buvo duodamos per „Telegram“ programėlę: sukuriamas kanalas bendravimui ir duodamos užduotys asmenims, kurie prisijungia. Visiems buvo žadamas atlygis. Buvo tyrimas Estijoje, iš to plano 4 atvejai buvo įvykdyti. Kiek konkrečiai įvykdyta Latvijoje, duomenų neturiu", – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė prokuroras.

Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje iš viso ketinta išniekinti 9, Estijoje – 4, Latvijoje – 4 ar 5 paminklus. Estijoje buvo išniekinti visi paminklai, kurie buvo įtraukti į planą, Lietuvoje buvo išniekintas tik minėtas partizanų vado paminklas.

Kaltės dėl veikimo prieš Lietuvą nepripažino nė vienas nuteistųjų.

1982 metais gimęs N. Silinas teisme savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo poelgio. Duodamas parodymus, vyras kaltę pripažino, tačiau tikino nežinojęs, kieno paminklą niokoja, nusikalstamam poelgiui sako ryžęsis stokodamas pinigų.

Eltos šaltinių duomenimis, kai kurie nuteistųjų buvo priklausomi nuo alkoholio, todėl jiems reikėjo pinigų.

K. Venkovas teigė, kad rinko duomenis draugo kuriamam tinklapiui apie turizmą, jis už savo darbą gavo 1 tūkst. eurų. Jo advokatas sako, kad K. Venkovo pagalba buvo išaiškinti paminklų apliejimo atvejai Estijoje.

Tuo metu N. Silinas buvo sulaikytas, todėl jis negavo jokio uždarbio.

Paminklas iškilo per mirties metines

Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva.

Paminklas buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.

2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką. Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu.

Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse Vilniuje, Antakalnio rajone.

Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957 m.) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.

Pasienyje su Baltarusija apgręžti 35 neteisėti migrantai

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 35 neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Latvijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė 23 migrantus, o Lenkijos pasienyje sekmadienį bandymų neteisėtai kirsti sieną nebuvo fiksuota.

Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst. kartų mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos, užpernai šis skaičius siekė 1002.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 26 tūkst. užsieniečių.

Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.