Kasčiūnas neabejoja, kad dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuva bus pasirengusi 2026-aisiais: bet yra ir vokiečių namų darbai

Vis tik, pabrėžia politikas, konkreti brigados dislokavimo data priklauso ne tik nuo Vilniaus, tačiau ir nuo Berlyno namų darbų.

„Mes galime aiškiai susiprogramuoti, kada mes galime būti patys pasiruošę tam, nes tai priklauso nuo mūsų, nuo mūsų investicijų. Tai mes turime aiškiai pasirašę, kad pasiruošę priimti mes galėtume būti 2026 metų pabaigoje“, – ketvirtadienį interviu portalui 15min sakė L. Kasčiūnas.

„Bet yra vokiškas takelis, ta kita kryptis, jų namų darbai, kiek jie patys investuos į savo Bundesvero kūrybą ir stiprinimą, ir kiek jie viduje priims sprendimų. Tai, natūralu, kad šitas takelis jau yra vokiškas takelis ir tu negali nurodinėti vokiečiui, ką tu darysi“, – pridūrė jis.

Kita vertus, NSGK pirmininkas pažymi, kad šalies politikai privalo aiškiai komunikuoti ir pabrėžti vokiečių karinio vieneto dislokavimo svarbą.

„Aišku, mes galime siūlyti, mes galime jiems rodyti namų darbus ir juos pritraukinėti, sakyti, kad jūsų lyderystė yra mums labai svarbi. Nes taip ir yra“, – nurodė politikas kartu pažymėdamas, kad ir pati Vokietija „labai gerai žino, kaip tai mums svarbu“.

ELTA primena, kad NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitė teigė perdavęs tiek URM, tiek KAM pirminis įstatymo projektą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Politiko teigimu, šiuo metu tikslas yra, jog vykdomoji valdžia įsivertintų, ar toks įstatymas yra reikalingas. NSGK pirmininkas taip pat vylėsi, kad su ministerijomis jau po Naujų metų bus apsitarta, ar jos matytų šio įstatymo poreikį.

Vis tik, viešojoje erdvėje kilus diskusijos dėl įstatymo projekto poreikio, tiek ministerijos, tiek ir Vyriausybė savo pozicijos detalizuoti neskuba – pasak jų, kol kas komentarai yra ankstyvi, todėl apie sprendimus ir projekto poreikį bus pranešta tik pasirinkus sutartą kelią.