LIZDAS. Didieji kormoranai lizde.

Keisis tvarka, kaip žuvininkystės ūkiai gali kontroliuoti kormoranų kiekį

(1)

2025 m. įsigalios nauja kormoranų populiacijos kontrolės tvarka ir nustatytas skaičius, kiek šių paukščių galės naikinti žuvininkystės ūkiai, praneša Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis. Pasak jo, šiais metais dar bus taikoma tvarka, kai kormoranus naikinti leidžiama tik tam tikru periodu.

„Darbine tvarka esame apsitarę, kad būtų prasminga daryti kitą žingsnį ir eiti link individualių kvotų nustatymo, kiekvienam ūkiui nustatant galimų paimti paukščių kiekį“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu šią savaitę teigė D. Mikelaitis. 

„Šiais metais planuojame užbaigti licencijavimo procesą nustatant leidžiamų paimti paukščių periodus. 15 ūkių prašymai jau patenkinti, liko tik keli. Siekiant išlaikyti tolygumą, šiemet prasminga išlaikyti tą pačią sistemą. Turime iniciatyvą ir norą pereiti prie naujos sistemos, kur galėtume turėti aiškią kvotavimo sistemą. Ir tada kitais metais startuoti pagal tokią tvarką“, – paminėjo jis.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas paaiškino, kad pagal dabartinę sistemą ūkiai skaičiuoja ir pateikia informaciją apie žalą darančių kormoranų gausą, sugaunamus ar sunaikinamus paukščius. Remiantis šiais duomenimis, teigė jis, yra nustatomi periodai, kada leidžiama paukščius naikinti.

„Agentūra kasmet priima teigiamus sprendimus dėl kormoranų gausos reguliavimo ūkiuose. Nuo 2022 m. turime šiokį tokį papildymą sprendimų priėmime, kad akvakultūros ūkiai savarankiškai renka ir teikia duomenis apie paukščių gausą, apie paimamų paukščių kiekį ir apie daromos žalos dydį. Ir įvertinant šiuos parametrus, yra nustatomi tie periodai, kuriais paukščių paėmimas yra leidžiamas“, – komentavo jis.

D. Mikelaitis taip pat paminėjo, kad jau nuo 2002 m. egzistuoja tvarka, leidžianti taikyti neletalines kormoranų gausos reguliavimo priemones bet kuriuo metų laiku.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pranešė, kad 2015–2022 m. laikotarpiu, atlyginti kormoranų atliktą žalą akvakultūros ūkiams buvo skirta 2,5 mln. eurų. Tai, pasak jo, trečdalis lėšų skirtų akvakultūros tvenkinių ūkiams, įgyvendinantiems gamtotvarkos priemones.

„Naujame finansavimo laikotarpyje ši priemonė taip pat numatoma“, – pabrėžė D. Dudutis.

Viceministras paminėjo, kad nors kormoranai daro didelę žalą ūkiams, Europos Sąjungos reglamentai ir Lietuvos įsipareigojimai apriboja prieš juos galimas naudoti priemones.

„Kormoranas, kaip paukštis, turi didelį neigiamą ūkinį poveikį. Tai tikrai manome, kad prieš juos gali būti naudojamos ne tik baidomosios bet ir letalinės priemonės. Bet šioje vietoje tai kažkiek riboja europiniai reglamentavimai ir tarptautiniai įsipareigojimai“, – sakė jis.

Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigė, kad tokių paukščių medžioklės leidimai yra išduodami ūkiams, kurie dėl šių paukščių patiria žalą. Visgi, pasak jo, tokius leidimus reikia išduoti kasmet, atsižvelgiant į žalą ir paukščių populiaciją.

„Ypatingos laisvės valdyti šią rūšį neturime. Pagal paukščių direktyvą, ši rūšis nėra medžiojamų rūšių sąraše. Tad kiekvienas individualus atvejis sprendžiamas atskiru leidimu ir valstybės narės privalo paisyti pagrindinių taisyklių, nagrinėti ar egzistuoja alternatyvos, ar susiduriama su didelės žalos situacija. Ir tada nustatyti tokios apimties reguliavimo priemones, kurios nekeltų tos rūšies ilgalaikiam išlikimu“, – tvirtino jis. 

„Lietuvoje ūkiams kiekvienais metais yra išduodami leidimai reguliuoti kormoranų gausą“, – pabrėžė jis.

Anot Aplinkos apsaugos atstovo, Lietuvoje šiuo metu yra 8 tūkst. kormoranų porų, tuo metu Karaliaučiuje porų gali būti keliasdešimt tūkstančių. Taip, pasak jo, dalis jaunų kormoranų, kuriems iki 4 metų, klaidžioja, o Lietuvoje žalą žuvų ūkiams daro paukščiai išsiritę Suomijoje ar Švedijoje.  

„Kormoranų atveju Lietuva turi apie 8 tūkst. kormoranų porų. Turime bėdą, kad Karaliaučiaus srityje yra kelios didelės kolonijos, kur porų skaičius skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių. Rūšies biologija taip pat lemia, kad dalis jaunų paukščių klaidžioja ir jie daro daugiausiai žalos ūkiams“, – aiškino viceministras.

Posėdžio metu Kaimo reikalų komitetas nutarė kreiptis į eurokomisarą Virginijų Sinkevičių siekiant išsiaiškinti, kaip Europos Sąjungos direktyvos numato kormoranų apsaugą ir kokias priemones šalis narė galėtų leisti siekiant sumažinti šių paukščių daromą žalą verslui.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder