Kęstutis Budrys apie EP rezoliuciją dėl LRT: „Tai tam tikros padarytos žalos pasekmė“

Ketvirtadienį grupė Seimo narių oficialiai registravo atsakomąją rezoliuciją, kuria smerkiamas, jų nuomone, nepriimtinas EP kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Šis žingsnis žymi naują įtampos etapą tarp Vilniaus ir Briuselio institucijų dėl LRT valdysenos reformos.

Ministras: „Klausimus turime spręstis namuose“

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, komentuodamas situaciją LRT laidai „Dienos tema“, pabrėžė, kad EP dokumentas buvo grindžiamas klaidingais teiginiais, kurie padarė žalą Lietuvos reputacijai.

„Aš tai vertinu kaip politinį procesą ir tam tikros žalos, kuri buvo padaryta taip pat ir klaidingais teiginiais, kurie buvo įdėti į prieš tai buvusią rezoliuciją, pasekmę“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras paragino nepasiduoti „juodiesiems scenarijams“ apie demokratijos kolapsą ar spaudos laisvės suvaržymus, teigdamas, kad Lietuvoje demokratinės atsvaros veikia efektyviai. Pasak jo, išorinis arbitražas tokiais jautriais klausimais yra nereikalingas.

Atsakomoji rezoliucija: jautrumas „viršvalstybiniam kišimuisi“

Seime registruotą dokumentą teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), „Nemuno aušros“ nariai bei Vytautas Sinica. Rezoliucijos autoriai pabrėžia keletą esminių aspektų:

Reputacinė žala: EP rezoliucija sudaro nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje.

Suverenitetas: Pabrėžiama, kad Seimas yra kompetentingas pats spręsti teisėkūros klausimus be išorinio spaudimo.

Istorinis kontekstas: Dokumente primenama 50-ties metų sovietinė okupacija, dėl kurios Lietuva itin jautriai reaguoja į bet kokį „viršanacionalinių darinių“ kišimąsi į vidaus reikalus.

Konflikto ištakos: LRT įstatymo pataisos

Įtampa kilo praėjusių metų pabaigoje, kai valdančioji dauguma bandė skubos tvarka priimti LRT įstatymo pataisas. Jos būtų leidusios lengviau atleisti nacionalinio transliuotojo generalinį direktorių. 

Šis bandymas buvo sustabdytas tik po dramatiškų įvykių Seime ir masinių protestų – gruodžio mėnesį prie Seimo rūmų dukart susirinko daugiau nei po 10 tūkst. žmonių, ginančių žodžio laisvę.

Šiuo metu Seime dirba grupė, peržiūrinti LRT valdyseną.

Seimas trejiems metams įšaldė LRT biudžetą ir pakeitė finansavimo formulę, numatant mažesnę mokesčių dalį transliuotojui.