Kęstutis Budrys: tikslą gynybai skirti 5 proc. NATO privalo pasiekti anksčiau

„NATO viršūnių susitikime Ankaroje visos Aljanso šalys turi pademonstruoti tikrą transatlantinę vienybę – nuosekliai stiprindamos savo gynybinius pajėgumus, didindamos gynybos finansavimą ir įgyvendindamos Hagoje prisiimtus įsipareigojimus, kurie leistų greičiau pasiekti 5 proc. nuo BVP tikslą,“ – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.

Skelbiama, kad Turkijoje Lietuvos diplomatijos vadovas susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska, su kuria aptarė pasirengimą artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje.

Susitikime K. Budrys akcentavo transatlantinių santykių svarbą ir tvirtos NATO gynybos bei atgrasymo laikysenos Aljanso pafrontėje būtinybę.

Nurodoma, kad ministras NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojai pristatė Lietuvos prioritetus Aljanso darbotvarkėje – gynybos pajėgumų, ypač oro gynybos, stiprinimą, paramą Ukrainai.

K. Budrys vienoje iš diskusijų Antalijoje taip pat pabrėžė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą jau penktus metus iš esmės keičia Europos saugumo architektūrą ir NATO prioritetus.

Pasak jo, Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, o jos veiksmai – nuo karinių provokacijų iki kibernetinių atakų ir dezinformacijos – kasdien testuoja Aljanso atsparumą.

„Rusijos imperialistinės ambicijos peržengia Ukrainos ribas, todėl nė viena Europos valstybė negali jaustis visiškai saugi. Šiuo metu, kai Rusija tikisi karinės pergalės, parama Ukrainai tampa ne tik moraline, bet ir strategine būtinybe. Lietuvos vertinimu, Ukrainos pralaimėjimas reikštų dar labiau įsidrąsinusią Rusiją ir rimtą iššūkį visai tarptautinei bendruomenei“, – teigė ministras.

Kaip rašė BNS, pernai NATO Hagos viršūnių susitikime Aljanso narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, šias išlaidas išskaidant į dvi dalis: tiesioginiams gynybos poreikiams skiriant 3,5 proc. ekonomikos dydžio, o 1,5 proc. – susijusiems projektams, pavyzdžiui, kariniam mobilumui.

Lietuva šiais metais gynybai ketina skirti 5,38 proc. BVP. Vis tik dalis NATO narių neskuba didinti gynybos išlaidų ir išlaiko 2 proc. BVP ribą.

Sparčiau didinti išlaidas gynybai NATO ėmėsi dėl augančios Rusijos grėsmės, Kremliaus pajėgoms 2022 metais įsiveržus į Ukrainą.