Kęstutis Vilkauskas: pavertus miškų urėdiją akcine bendrove, medienos pramonė ims diktuoti savo sąlygas

Anot jo, pašalinių akcininkų atsiradimas reikš, kad Lietuvos miškai nebebus tinkamai saugomi.

„Tokia kryptis rodo, kad valdžiai rūpi ekonominė grąžą ir nauda, o ne gamta ir pats miškas. Akcinė bendrovė reiškia, kad gali atsirasti naujų akcininkų, susijusių su medienos pramone, kurie ims dar agresyviau diktuoti savo sąlygas.

Prisiminkime, kas nutiko energetikos sektoriuje“, – antradienį spaudos konferencijoje „Kas liks iš miško po S. Gentvilo reformų?“ teigė K. Vilkauskas.

Politikas ragina aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Vyriausybę sustabdyti VMU pertvarkymą ir padalinių stambinimą. Anot jo, institucijos taip pat turėtų aptarti pokyčių pasėkmės su girininkais, kurie tikina, jog po pokyčių smuks miško priežiūros kokybė, nyks infrastruktūra.

„Tiek girininkijų padalinių jungimas ir stambinimas, tiek parvertimas valstybinės įmonės akcine bendrove yra daromas be jokių diskusijų“, – tvirtino jis.

Trūksta miškininkų, nes ši profesija yra nepatraukli

Tuo metu, pasak LSDP Aplinkos komiteto pirmininko Algirdo Pieniutos, šiuo metu girininko profesija prarado prestižą, o asmenų dirbančių joje algos yra nepakankamos. Anot jo, tai sukuria personalo trūkumą.

„Vietoj žadėto prestižo miškininko specialybė tapo visai neprestižine. Valstybinėje miškų tarnyboje – nesibaigiantys eksperimentai. Vyriausybės kadencija artėja prie pabaigos, o nacionalinio susitarimo dėl miškų ir vėl nepavyko pasiekti“, – aiškina A. Pieniuta.

„Girininkų atlyginimas yra nekonkurencingas, jis siekia apie 1300 eurų į rankas. Didieji prekybos centrai jau salės darbuotojams tiek moka. Matant, kokio išsilavinimo reikalauja šis darbas, tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot socialdemokrato, miškų įstatymas per daug smulkmeniškas ir paremtas miškų savininkų kontrole bei baudimu.

„Kaip pavyzdys būtų Vokietijos miškų įstatymas, kuris galioja 1975 metų, yra 20 psl. apimties ir buvo koreguotas vos 11 kartų. Ten yra pasitikima miškininkais, specialistais, miškų sąvininkais“, – aiškino jis.

A.Pieniuta ragina galvoti apie specialų fondą, kuris leistų valstybei plėsti miškų plotus superkant vietinėse rinkose parduodamas teritorijas iš privačių savininkų.

„Kodėl gi negalėtų valstybė plėsti savo valstybinių miškų plotų? Tai yra investicija į didžiulį kapitalą“, – klausė A. Pieniuta.

2024 m. pabaigoje planuojamas VMU teisinio statuso iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę pakeitimas.