Kiek kainuoja nauji traktoriai ir kiek ūkininkai išleido degalams protesto kelionėje į Vilnių?

Naujausius traktorius ūkininkai paliko namuose, kaip ir senienas, kurios riaumoja, teršia aplinką ir leidžia tepalus, nors dar dirba darbą.

Gedimino prospekte išrikiuoti daugiau kaip tūkstantis iki blizgesio nušveistų traktorių, sukėlusių ne vieno miestiečio pavydą, neatspindi žemės ūkio technikos parko Lietuvoje tikrojo vaizdo.

Tiesiog ūkininkai neturėjo didesnės laisvės, kurį traktorių pasirinkti ilgai kelionei į Vilnių.

Viena vertus, nešildomose senų ar baltarusiškų traktorių kabinose vyrai ir jų moterys būtų mirtinai sušalę.

Kita vertus, protesto organizatoriai prašė į sostinę vykti tvarkingais traktoriais, kurie pagrindinėje miesto arterijoje nuo Katedros iki Seimo negąsdintų praeivių ir nepaliktų tepalo balų išvykus.

Smalsumui patenkinti: važiuoja vidutiniu 40–50 km per valandą greičiu, tad jų kelionė į Vilnių iš Vakarų Lietuvos truko apie dvi paras.

Jeigu ūkininkas atvyko iš Klaipėdos rajono, 300 km atstumą įveikęs traktorius sudegino apie 300 litrų dyzelino.

Kadangi tokio pobūdžio išvykos nepriskiriamos žemės ūkio veiklai ir degalų sąnaudos valstybės nekompensuojamos, už degalus, kaip ir visiems automobilių kelių vairuotojams, reikėjo mokėti švieslentėje rodomą kainą.

Taigi, vieno traktoriaus kelionei į abi puses ūkininkas iš Vakarų Lietuvos vien degalams išleido iki 1000 eurų.

Kėlė nuostabą ir diskusijas

Moderni ir brangi technika, kuria į sostinę protestuoti prieš valdžios sprendimus atvyko ūkininkai, miesto gyventojams padarė nemažą įspūdį ir praskaidrino nuotaiką niūrią žiemą.

Ne vienas galbūt iš viso pirmą kartą gyvenime iš arti matė vakarietišką traktorių, kuris sostinėje retesnis svečias nei karinė technika.

Prospekte nuo Seimo iki Katedros dviem eilėmis rikiavosi apie 1300 iki blizgesio nušveistų traktorių ir kėlė diskusijas, ar tikrai ūkininkai gyvena taip blogai, kaip sako.

Brangiausius ir iš jų – „John Deere“ ar „Massey Ferguson“ – turbūt galima lyginti su prabangiausiais lengvaisiais automobiliais, tarkime „Porsche 911“, nors toks palyginimas ir nėra tinkamiausias, turint omenyje, kad „Porsche“ neskirta darbui, o labiau pramogai ir pasipuikavimui.

Miestiečiams nepadarė įspūdžio ant brangių traktorių Gedimino prospekte kabantys užrašai „Banko nuosavybė“, mat daugelis jų naujus automobilius taip pat perka išsimokėtinai.

Į pavydžią kritiką netruko reaguoti soc. tinklų žvaigždės.

Žurnalistas ir verslininkas Andrius Tapinas teigė, kad jo „visiškai netrigerina (nenervina – red.) nauji ir gražūs ūkininkų traktoriai“. „Ar jie turėtų atitikti sovietinius stereotipus – atvažiuoti girti, tepaluoti ir su baltarusiškais kledarais, kad pripažintume jų teisę būti nepatenkintais“, – feisbuke rašė jis.

Politologas Mažvydas Jastramskis taip pat nesusilaikė nekomentavęs, kad jam keista, „kai traktorių kaina tampa ūkininkų prabangos įrodymu“, supriešinant juos su kažkieno (neturimu) butu ar 20 metų senumo opeliu.

„Kaip suprantu, geras traktorius yra darbo įrankis ir kartu kapitalas, leidžiantis efektyviau plėsti žemės ūkį. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkininkai turi gerus traktorius – jeigu tai leidžia auginti kokybišką maistą, kurį vėliau dedame į burnas, kas reikalinga išgyvenimui“, – feisbuke rašė jis.

Kita vertus, politologas ironizavo, kad traktoriai turi ir kitą nei žemės ūkio paskirtį – jie padeda siekti politinių tikslų. „Kai pagalvoji, o jeigu mokytojai turėtų po traktorių...“ – svarstė politologas.

Alfa.lt nutarė patenkinti miesto žmonių smalsumą ir pasidomėjo, kiek iš tikrųjų kainuoja modernūs nauji traktoriai: ar įspūdį vilniečiams padariusi technika yra įprastas vidutinio Lietuvos ūkininko darbo įrankis, o gal ją įperka tik patys turtingiausi?

Neturėjo kitos išeities

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikino, kad Vilniuje kelias dienas išstatyta technika neatspindi tikrovės, nes ūkininkai iš visos Lietuvos į sostinę važiavo moderniausiais traktoriais.

Į klausimą, ar įprasta ūkininkų darbo priemonė, R. Juknevičius atsakė: „Ne, žiūrėkite labai paprastai. Protestas vyksta žiemą. Važiavo ūkininkai dvi paras, kol pasiekė Vilnių iš Lietuvos pakraščių. Modernesnė technika yra aprūpinta šildymu, kabina ne tokia kiaura, palyginti su senoviškais traktoriais.“

Jeigu ūkininkai būtų važiavę su „belarusais“, R. Juknevičius neatmeta tikimybės, kad jie būtų palikę paskui save tepalų sroves, o Gedimino prospekte išvykus telkšotų juodos balos.

„Reikalavome, kad kiekvienas traktorininkas priimtų atsakomybę, kad iš traktorių niekas nelašėtų. Tai dėl tų priežasčių, kad ūkininkai buvo pasiryžę Vilniuje būti ilgesnį laiką žiemos sąlygomis ir kad nevarvintų tepalo, „išfiltravo“ tą techniką taip, kad ji būtų modernesnė“, – Alfa.lt sakė jis.

„Ką mačiau, taip – tai ūkyje pagrindinė technika, kuriai tenka pagrindinis krūvis“, – sakė ūkininkų lyderis.

R. Juknevičius prisipažino buvęs nemaloniai nustebintas diskusijų ir priekaištų, kad ūkininkai atvyko į Vilnių „pasirodyti, kokie jie turtingi“.

„Galiu pasakyti, kad toks atvejis, jog ūkininkas savais pinigais nupirktų traktorių, yra toks pat retas kaip miesto žmonės už santaupas perka butą. Perka už ilgalaikę paskolą. Nauja technika, kurią matėme Vilniuje, tik retu atveju yra ūkininko, o ne banko nuosavybė“, – pastebėjo jis.

Kainos ir paskolos

Ūkininkas pasiūlė paprastą formulę, tinkančią skaičiuoti naujų vakarietiškų traktorių kainą Lietuvoje.

„Viena tokio traktoriaus arklio jėga (AG) kainuoja apie 1500 eurų. Skaičiui didėjant kažkiek mažiau tas arklys kainuoja, bet maždaug tokia orientacinė kaina“, – sakė jis.

Pagal šią formulę naujas vakarietiškas 100 AG traktorius kainuotų 150 tūkst. eurų, o 200 AG traktoriaus kaina siektų apie 200 tūkst. eurų ar šiek tiek daugiau.

Pasak R. Juknevičiaus, naujam traktoriui ar kombainui pirkti ūkininkai ima 5–7 metų banko paskolą, o baigę ją mokėti, techniką parduoda ir perka naują.

„Per tiek laiko intensyviai naudojama technika nusidėvi iki tokio lygio, kad ją tenka keisti kita. Vidutinis technikos nusidėvėjimo laikas yra septyneri metai. Per tą laiką išsiperka traktorių, už likutinę vertę jį parduoda ir perka naują. O dažnai – net nebaigę mokėti paskolos“, – pasakojo ūkininkas.

Pasak jo, tokia technika dirba po 2–3 tūkst. motovalandų per sezoną (mažesniuose ūkiuose ne taip intensyviai), o traktoriaus gamyklinis rezervas yra apie 16 tūkst. motovalandų.

„Dalis ūkininkų tiesiog nespėja to traktoriaus išsipirkti ir yra priversti imti paskolą naujam traktoriui“, – teigė R. Juknevičius.

R. Juknevičius turėjo pastabų ir miestiečių išsakytoms pastaboms, „kam tokie galingi traktoriai“.

„Noriu pasakyti, kad, siekdami atitikti visas žaliojo kurso normas, ūkininkai neturi kito pasirinkimo, tik pirkti kuo našesnius įrankius. Jeigu ūkininkautų senais metodais, pieno, kurį perkame šiandien ir prieš 100 metų, kaina skirtųsi šešiais kartais. Kitaip tariant, ūkininkai turi būti šešis kartus našesni, kad išgyventų“, – teigė jis.

Naujausius paliko namie

Bendrovės „East West Agro“ (EWA) generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas teigė, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai parduodama apie 700 naujų traktorių (kai kuriais metais iki 1000) ir apie 150 naujų kombainų.

EWA parduodami „Massey Ferguson“ (MS) traktoriai ir kombainai patenka į pasaulio žemės ūkio technikos prekės ženklų Top 5.

EWA Lietuvoje vidutiniškai užima 18 proc. naujos žemės ūkio technikos rinkos. Bet praėję metai buvo šiek tiek prastesni, kainodarą sutrikdė COVID-19 pandemija ir kiti veiksniai.

Lietuvoje 2023 m. EWA pardavė 90 MS naujų traktorių ir 33 MS kombainus, iš jų 12 galingiausių ir brangiausių „Ideal 9“ modelių. Įprastais metais EWA per metus parduoda 150–170 naujų traktorių.

„Normaliame profesionaliame ūkyje dirba profesionali technika – tokia kaip čia“, – į Gedimino prospekte išrikiuotą techniką ranką ištiesė G. Kvietkauskas.

Su žemės ūkio technikos pardavėju kalbėjomės per ūkininkų protestą prie Vyriausybės rūmų, kur šalia pagrindinės scenos EWA buvo pasistačiusi palapinę.

G. Kvietkauskas prieštaravo nuomonei, kad traktoriai yra prabangos prekė. „Prabangos prekė yra automobilis. O traktorius kuo brangesnis, tuo technologiškai pažangesnis“, – sakė jis.

Anot jo, naujų traktorių kainai didelę įtaką daro Europos žaliasis kursas, nes nauji traktoriai turi atitikti penkis standartus, išmeta mažas dujų emisijas, yra draugiški aplinkai, todėl maždaug 30–40 proc. brangesni už, pavyzdžiui, parduodamus Kanadoje ar JAV, kur aplinkosaugos reikalavimai ne tokie griežti.

„Ne kiekvienas gali tokius brangius traktorius įsigyti, – pastebėjo jis. – Ši technika yra patikimesnė, mažiau teršia gamtą, neleidžia tepalų.“

G. Kvietkauskas atkreipė dėmesį, kad į Vilnių atvažiavo ne pati naujausia technika – Gedimino prospekte išrikiuotiems traktoriams 5–10 metų, nors tokio amžiaus traktoriai ir priskirtini naujų kategorijai. Bet ūkiuose, pasak jo, rastume daug naujesnės technikos.

„Tai normalu. Mes – Europos šalis ir mūsų ūkiai – europietiški“, – išdidžiai tarė pardavėjas.

Apie kainas – miestiečiams

G. Kvietkausko teigimu, populiariausi profesionalaus ūkio traktoriai Lietuvoje prasideda nuo 100 AG, todėl vidutinę kainą išvesti sunku.

„Bet imkime galingą 400 AG traktorių, būtiną kiekvienam grūdų ūkiui. Vidutinė jo kaina siektų 250–300 tūkstančių. Mažiukas apie 100 AG traktorius kainuotų nuo 50 iki 80 ar iki 100 tūkstančių, priklausomai nuo įdiegtų technologijų. Yra daug niuansų, todėl labai sunku miestiečiams pasakoti apie kainas“, – pastebėjo G. Kvietkauskas.

Apie kombainų kainą kalbėti esą dar kebliau. Pasak G. Kvietkausko, „Massey Ferguson“ brangiausius kombainus „Ideal 9“ EWA pernai pardavinėjo už vidutinę 550 tūkst. eurų kainą.

„Milijonų dedamosios, kaip skaičiau komentaruose, nėra, – šypsojosi pašnekovas. – Aišku, 550 tūkstančių irgi labai daug. Bet ir našumas šito kombaino milžiniškas. Turbūt jis atstoja tris mažesnius kombainus. Kombainai, vėlgi miestui aiškinti norėčiau, privalo būti brangūs.“

G. Kvietkauskas paaiškino, kad javapjūtė Lietuvoje trumpa, jeigu užeina liūtys, per visą vasarą turime vos kelias dienas, tinkamas kulti. „Per tą laiką privalome padaryti maksimaliai didelį rezultatą, nes gali ir derlių prarasti, jeigu nespėji į tą langą“, – sakė jis.

Anot jo, tokius galingus kombainus perka šeimos ūkiai, dirbantys 300–400 ha, kad greitai atliktų darbą, ir žemės ūkio bendrovės, dirbančios tūkstančius hektarų žemės.

„Jeigu ūkis teisingai kelerius metus dirbo, metai geri, lizingas finansuoja, yra linkęs investuoti į didesnę techniką. Technikos didėjimas yra tendencija, nes ūkiai stengiasi optimizuoti kaštus ir savo veiklą“, – sakė G. Kvietkauskas.

Be paskolos – niekur

EWA vadovas teigė, kad nauji traktoriai ir kombainai yra „lizingo daiktai“, nes juos įsigyjant jokia parama neskiriama.

„90 proc. traktorių yra lizingo objektai, ūkininkai perka, turi finansinius įsipareigojimus, moka paskolas – nėra finansuojami ES pinigais. Standartinis paskolos terminas 5 metai, kartais 7“, – sakė G. Kvietkauskas.

Pasak jo, ūkininkams įprasta kas 5–6 metus keisti techniką, nes ji dėvisi, bet kartais ne dėl to, kad traktorius paseno, o kad ūkis stambėja. Kombainai keičiami kas 7–8 metus. Panaudota technika parduodama antrinėje rinkoje, ją perka tie, kurie nepajėgūs įsigyti naujos.

G. Kvietkauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje žemės ūkio technikos statistika pasitikėti neverta, nes iki šiol nesutvarkyta išregistravimo tvarka. Esą todėl oficialiai Lietuvoje registruotas apie 200 tūkst. traktorių skaičius yra visiška nesąmonė. Mat nepriklausomybės metais seni traktoriai nebuvo išregistruojami.

„Turėkime omenyje, kad normalus ūkis turi 2, 3 ar 4 traktorius. Skaičiuokime, kad nauja technika yra iki 10 metų amžiaus. Tai bendroje Lietuvos rinkoje ji sudarytų ne daugiau kaip 15 proc.“, – skaičiavo G. Kvietkauskas.

EWA atliko tyrimo duomenimis, 2017 m. nauja technika sudarė 5 proc., taigi jos rinkos dalis auga.

Kokie privalumai?

EWA vadovas pasakojo, kad visi be išimties naujos žemės ūkio technikos gamintojai konkuruoja „komforto zonoje“, kadangi ūkininkai didžiąją dalį dienos praleidžia kabinoje.

„Tokios smulkmenos kaip šaldytuvas, kondicionierius ar garso aparatūra yra absoliučiai įprastos. Paminėkime sėdynių amortizaciją, porankius (traktorius valdomas viena ranka vairu ir kita ranka vairalazde). Dar kabinų amortizacija, kad per nelygius laukus važiuojant ūkininkas nejaustų diskomforto. Jei prisimenate, sovietinio traktorininko profesinė liga buvo hemorojus, tai praeitis“, – šypsojosi G. Kvietkauskas.

Šiuolaikinis traktorius negali funkcionuoti be belaidžio interneto: visi turi antenas, GPS ryšį, per palydovus pasiimama daug informacijos.

„Automatinis vairavimas ypač svarbus sėjant, kai traktorius dėl žmogiškos klaidos nenukryps nuo kurso, galulaukėse optimaliu būdu apsisuks“, – pasakojo G. Kvietkauskas.

EWA vadovo teigimu, traktoriaus išmanumas – tai kryptis, kuria keliauja visas žemės ūkis. Išmanūs ne tik traktoriai, bet ir sėjamosios, trąšų barstytuvai. „Pagal laukų žemėlapius galime išsimatuoti cheminių medžiagų trūkumą ar perteklių įvairiose dirvos vietose, IT programos tai apskaičiuoja ir purkštuvas žino, kiek ir kur purkšti, atitinkamai veikia ir barstytuvas“, – pasakojo G. Kvietkauskas.

Šios technologijos ypač pravertė, kai po pandemijos ir prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje smarkiai pabrango trąšos.

„Žemdirbystė kiekvienais metais tampa mažiau tarši. Trąšas, sėklas naudojame efektyviai. O traktorius yra visos šios išmaniosios sistemos dalis. Dalis žemės ūkio šiuo metu yra kosmose, palydovuose“, – teigė G. Kvietkauskas.

Į klausimą, kokie veiksniai lemia renkantis techniką iš brangiausių rinkoje traktorių ir kombainų, EWA vadovas atsakė: „Šiuo atveju lygiai taip, kaip renkantis automobilį. Visi traktoriai atlieka tą patį darbą ir turi tuos pačius dalykus. Lemia kaina ir pomėgis. Jeigu mėgstu „Massey Ferguson“, pirksiu „Massey Ferguson“, jeigu patinka „John Deere“, turbūt visada būsiu linkęs pirkti „John Deere“. Lemia tam tikras prisirišimas, tai subjektyvūs dalykai, nes technologiškai visi atliks tą patį darbą.“

Svarbi ne tik pirkimo kaina

Vienais brangiausių rinkoje „John Deere“ traktoriais ir kombainais prekiaujančios įmonės „Dojus“ vadovas Donatas Dailidė Alfa.lt pasakojo, kad „John Deere“ yra didžiausias žemės ūkio technikos gamintojas pasaulyje ir daugiausia investuojantis į technologijas ir naujoves.

„Galime drąsiai sakyti, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkos lyderis“, – sakė jis.

Vis dėlto D. Dailidė nenorėjo sutikti, kad patikimi, inovatyvūs ir technologiškai pažengę „John Deere“ traktoriai ir kombainai kartu yra ir patys brangiausi.

„Turbūt ne visai taip. Tai reliatyvus klausimas. Kaina labai priklauso nuo technikos komplekto. Taip pat labai svarbu vertinti, kiek kainuoja technikos išlaikymas per 5–7 metus, kokia yra likutinė vertė, kiek ji genda ir kaip greitai sutvarkoma, nes prastovos, ypač per javapjūtę, labai brangiai kainuoja. Kitaip tariant, svarbi kaina per tam tikrą laikotarpį, o ne pirminė pirkimo kaina“, – aiškino D. Dailidė.

Pasak jo, „John Deere“ technikos likutinė vertė yra viena didžiausių rinkoje. „Vardą turi labai gerą“, – tikino vadovas.

Pasak D. Dailidės, apsisprendimą įsigyti brangius „John Deere“ traktorius lemia jų patikimumas ir aptarnavimo kokybė, jai įmonė skiria ypač didelį dėmesį.

„Beveik 100 mūsų darbuotojų rūpinasi technikos aptarnavimu visoje Lietuvoje, kad kuo greičiau galėtume ją prikelti darbui“, – sakė jis.

D. Dailidė pabrėžė, kad ūkininkai yra verslininkai, o žemės ūkio technika yra jų investicijos į darbo įrankius.

„Jie tikrai skaičiuoja, bando įvertinti, koks sprendimas yra geriausias, ir atsižvelgia į labai daug veiksnių. Ar ūkis plečiasi, jeigu taip, tikėtina, reikia galingesnės technikos. Ar keičiasi jo ūkininkavimo metodai, technologija, dėl to vėl gali keisti techniką. Kokios yra remonto sąnaudos, o jos auga technikai senėjant. Tai papildomas veiksnys atsinaujinti. Beveik visos mašinos dabar perkamos be ES paramos. Todėl lemia bankų finansavimo sąlygos. Svarbūs ir lūkesčiai, ar produkcija ir pajamos bus geros. Jeigu lūkesčiai prastesni, pirkimai stoja. Kiekvienas verslininkas elgiasi panašiai: matydamas perspektyvą investuoja, ir atvirkščiai“, – sakė D. Dailidė.

Šiuo metu, pasak jo, naujos technikos rinkoje juntamas sąstingis.

„Matome rinkos susitraukimą. Manome, kad nuo 2024 m. ji gali būti mažesnė. Lemia daug veiksnių: grūdų kainų kritimas, išaugusios trąšų kainos, aukštos bankų palūkanos. Visa tai skatina atidėti naujos technikos pirkimą“, – sakė D. Dailidė.

Prasideda nuo 300 tūkst. eurų

„DOJUS agro“ yra oficialus „John Deere“ technikos atstovas Lietuvoje ir žemės ūkio sektoriui tiekia tik šio prekės ženklo traktorius ir kombainus.

„Daugybę metų esame traktorių rinkos lyderis“, – Alfa.lt sakė „DOJUS agro“ žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovas Rytis Riškus.

Pasak jo, 2023 m. įmonė pardavė 206 „John Deere“ traktorius ir 33 kombainus.

R. Riškus pasakojo, kad Lietuvos ūkiai renkasi ne pigiausio komplekto techniką, kuri galbūt neatitiktų visų ekologinių ir kitų reikalavimų, bet tokią, kuri leistų darbus atlikti tvariai: tausojant dirvožemį, išmaniosiomis sistemomis minimizuojant trąšų kiekius ir naudojant jas ypač tiksliai tik ten, kur reikia, ir tokiu būdu gaunant vis sveikesnį derlių.

Tarp „DOJUS agro“ parduotų traktorių vidutinėje klasėje populiariausi buvo 220–250 AG, galingesnėje klasėje – 370–410 AG galingumo traktoriai. Tarp parduotų kombainų populiariausi – kratikliniai kombainai nuo 305 AG ir galingesni.

R. Riškaus teigimu, „John Deere“ 370 AG traktoriaus kaina prasideda nuo 300 tūkst. eurų.

„Be abejo, kad metų eigoje yra įvairių kainos ir kitokių specialių pasiūlymų įsigyjamai technikai“, – pastebėjo jis.

R. Riškus pasakojo, kad „John Deere“ technika išsiskiria išmanumu. Įdiegtos technologijos padeda žemę dirbti našiau, tvariau, taip ne tik prisideda prie gamtos tausojimo, bet ir padeda taupyti kaštus.

„Visi traktoriai yra su automatiniu vairavimu, turi automatinį padargo sekcijų valdymą. Savaeigė technika pagaminta taip, kad dirvožemio suslėgimas būtų minimizuotas. Purkštuvai ir kita prikabinama technika kuriama atsižvelgiant į daugybę ekologinių reikalavimų, kad tręšiama būtų didžiuliu tikslumu ir tik ten, kur reikia“, – teigė R. Riškus.

Traktorių rinkoje „John Deere“ traktoriai yra lyderiai, o „John Deere“ kombainai 2023 m. užėmė trečią vietą tarp visų registruotų kombainų Lietuvoje.

Populiariausi – vidutinio galingumo

Bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakojo, kad tarp populiariausių „New Holland“ traktorių Lietuvoje yra 150–250 AG galingumo technika.

„Tai septinta „New Holland“ serija. Galima drąsiai teigti, kad pusė parduodamų traktorių yra būtent šios serijos“, – Alfa.lt sakė jis.

Parduodamų „New Holland“ javų kombainų našumas ir galia kasmet didėja, dabar prekiaujama nuo 300 AG iki 600 AG galios technika. O mažesnio galingumo nuperkami vos keli vienetai.

„Lytagra“ 2023 m. pardavė apie 50 „New Holland“ traktorių ir maždaug tiek pat kombainų. Įprastais metais parduodamų kombainų skaičius panašus, o traktorių įmonė parduodavo apie 100.

Lietuvoje parduodamų „New Holland“ traktorių kaina svyruoja nuo 80 tūkst. iki 180 tūkst. eurų be PVM. Galingesnių traktorių kaina peršoka 200 tūkst. eurų ribą.

„New Holland“ naujų kombainų kaina prasideda nuo 280 tūkst. eurų, o pačių galingiausių gali siekti iki pusės milijono.

„Silpniausi“ kombainai mažiems ūkiams kainuoja 120–140 tūkst. eurų, bet jų parduodama itin mažai.

Stiprus prekės ženklas

R. Norvilas pasakojo, kad „New Holland“ traktoriai Lietuvoje patenka tarp Top 5 prekės ženklų, o „New Holland“ kombainai – užima Top 1 ar Top 2 poziciją.

„Pasaulyje ir Europoje tai gana stiprus prekės ženklas. Korporacija daug dėmesio skiria inovacijoms“, – sakė jis.

R. Norvilas priminė, kad „New Holland“ kompanija pirmoji Europoje sukūrė savaeigį javų kombainą. Po ilgų darbo metų ši technologija buvo taip ištobulinta, kad dabar žemės ūkio technikos srityje „New Holland“ turi vienus našiausių javų kombainų pasaulyje.

Už šiuos laimėjimus kompanija yra laikoma pasauline lydere, gebančia pasiūlyti pačias pažangiausias technologijas bei derliaus nuėmimo sprendimus.

„Dabar kompanija daug dėmesio skiria atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Lietuvoje pernai registravome pirmą biometanu varomą traktorių. Parodoje „Agritechnika“ pristatėme elektrinį traktorių – toks traktorius gali būti iki 100 AG galingumo“, – pasakojo R. Norvilas.

Jo teigimu, naujausi tyrimai rodo, kad 100–300 AG traktoriai ateityje bus varomi arba vandeniliu, arba biodujomis, o dar galingesni – suskystintosiomis gamtinėmis dujomis.

Italijoje pagrindinę būstinę turinti tarptautinė „New Holland“ kompanija javų kombainus gamina gamykloje Belgijoje.

„New Holland“ kombainai Lietuvoje užima apie 25–30 proc., traktoriai – 10–16 proc. rinkos.

Artimiausi „New Holland“ konkurentai rinkoje yra Vokietijos gamintojas „Claas“.

Plati traktorių gama

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis pasakojo, kad parduodamus populiariausius „Case“ traktorius skirsto į tris segmentus pagal galingumą: 150 AG, 200 AG, 300 AG ir galingesnius.

Pasak jo, per pastaruosius 10 metų populiariausios traktorių klasės keitėsi iš silpnesnių į galingesnius. Tai lėmė ūkių stambėjimas ir darbuotojų žemės ūkyje mažėjimas.

„Kai ūkių buvo daugiau ir operatorių buvo galima nesunkiai rasti, apsidirbdavo ir silpnesniais traktoriais. Dabar šeimos ūkyje dirbančiam ūkininkui pasisamdyti traktorininko galimybės nėra, todėl jis turi rinktis kuo galingesnį traktorių, kad per trumpą laiką vienas atliktų kuo daugiau darbo“, – pasakojo D. Valaitis.

Populiariausias „Dotnuva Baltic“ parduodamas traktorius „Case IH Puma“ yra nuo 140 AG iki 260 AG galingumo.

„Parduodame ir pačius galingiausius 620 AG traktorius, galinčius išvystyti ir maksimalų 700 AG galingumą. Tai vikšriniai traktoriai, kurių Vilniuje nepamatėte, bet jų ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse parduota nemažai“, – teigė D. Valaitis.

Amerikos koncernas „Case IH“ turi gamyklas Europoje – populiariausias „Puma“ modelio traktorius gaminamas Europoje, o galingiausias „Case IH guadtrac-620“ traktorius – JAV.

Visi „Case“ kombainai taip pat gaminami JAV.

„Dotnuva Baltic“ Lietuvoje prekiauja vidutinio galingumo 400 AG 7150 modelio ir 600 AG 8250 modelio javų kombainais.

Pasak D. Valaičio, vidutiniuose iki 500 ha ūkiuose paprastai naudojamas 7150 modelio kombainas, o didesniuose – galingiausias ir našiausias 8250 modelis.

Populiariausio 200 AG „Case IH Puma“ traktoriaus kaina svyruoja nuo 140 tūkst. iki 180 tūkst. eurų be PVM. Galingiausių „Case IH“ traktorių kaina prasideda nuo 450 tūkst. eurų be PVM.

Javų kombainų du modeliai kainuoja atitinkamai 400 tūkst. ir 500 tūkst. eurų be PVM.

Pardavimai mažėja

D. Valaičio teigimu, traktorių pardavimai dėl daugelio aplinkybių Lietuvoje pernai krito 27 proc.

„Praėję metai buvo itin sudėtingi. 2022 m., kai rudeniniai javai buvo sėjami, trąšų kainos buvo keturis kartus didesnės nei įprastiniais metais. Pernai labai krito pieno supirkimo kaina. Augo paskolų palūkanos, o grūdų supirkimo kaina buvo viena žemiausių ir iki šiol nesikeičia“, – sakė jis.

„Dotnuva Baltic“ 2023 m. Lietuvoje pardavė 82 traktorius ir 13 kombainų. Įprastais metais jų įmonė parduodavo atitinkamai 150“200 ir 15.

„Case“ traktoriai ir kombainai vidutiniškai užima apie 15 proc. rinkos Lietuvoje.

D. Valaitis mano, kad ūkininkai „Case“ techniką renkasi dėl gamintojo, kuris laikomas patikimu, reputacijos.

„Klientui svarbus gamintojo patikimumas ir sąžiningumas, jis vertina, ar užtikrinamas detalių tiekimas. Ne mažiau svarbus atstovo stiprumas. Mes Lietuvoje turime septynis aptarnavimo centrus, kad klientus pasiektume labai greitai, o klientai galėtų greitai atvykti detalių, nes sezono metu tai labai svarbu“, – sakė D. Valaitis.

Pasak jo, „Dotnuva Baltic“ gali pateikti ne tik įvairiausių galingumų traktorius, bet ir prie jų kabinamus padargus. „Dažnai ūkiui patogiau dirbti su vienu tiekėju, kuris gali pasiūlyti ir traktorių gamą, ir kombainą, ir visus kitus padargus“, – sakė D. Valaitis.

Komfortas kaip automobilyje

Anot pašnekovo, šiuolaikinio traktoriaus operatorius jaučiasi taip pat, kaip tolimojo susisiekimo kelių vilkiko vairuotojas.

„Operatorius sėdi komfortiškai. Jam reikia tik nuvažiuoti nuo ūkio iki lauko, o ten traktorius dirba pats, galulaukėje pats apsisuka, išsikelia padargą ir panašiai“, – pasakojo D. Valaitis.

Pasak jo, visa tai ne tik padeda traktorininkui jaustis patogiai, bet ir mažina kaštus bei didina našumą.

„Šiuolaikinė moderni technika ne vien, kaip Vilniui atrodo, labai graži, visa spindinti ir galinga. Esmė ta, kad tai lygiai tokia pat darbo priemonė kaip modernūs sunkvežimiai. Arba gal tiktų palyginimas, kad darbuotojams daug labiau patinka dirbti švarioje gamykloje, o ne purvinoje, pilnoje metalo dulkių. Traktorius yra darbo priemonė, kuri leidžia išauginti maisto produkciją“, – pastebėjo pašnekovas.

D. Valaitis teigia, kad ūkininkai Lietuvoje vidutiniškai traktorių keičia į naujesnį kas 10 metų, nors yra ir tokių ūkių, kurie tai daro dažniau. Europoje standartas yra 5 metai.

Kiek kainavo kelionė?

Klausėme, kiek galėjo kainuoti vieno traktoriaus kelionė į protestą Vilniuje, pavyzdžiui, iš Vakarų Lietuvos.

D. Valaitis pastebėjo, kad traktorius važiuoja vidutiniu 40 km per valandą (km/val.) greičiu, bet didžioji dalis modernių traktorių išvysto 50 km/val. greitį.

Pasak pardavėjo, šiuolaikinis traktorius vidutiniškai 1 km kelio sudegina 1 litrą degalų.

„Degalai šiuo atveju kainavo tiek pat, kiek degalinėje, – šypsojosi jis. – Ne žemės ūkio reikmėms važiuojant pagal naują įstatymą visi ūkininkai užsipylė dyzelino degalinėse standartine kainodara.“

Alfa.lt duomenimis, ūkininkų protesto metu vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse buvo 1,525–1,535 euro už litrą.

Taigi, iš Klaipėdos iki Vilniaus vykstant tiesiu keliu ūkininkas turėjo įsipilti maždaug 300 litrų degalų už bendrą 457,5–460,5 euro kainą. Tiek pat atsiėjo ir kelionė namo.

D. Valaitis mano, kad į Vilnių atvykusių traktorių sraute buvo įvairiausios technikos, taip pat ir naujesnės 2–3 metų senumo, nors daugumos traktorių amžius svyravo tarp 3 ir 10 metų.