Knygas, kuriose pateikiama informacija apie LGBT asmenis, sudeginęs Tomas Vytautas Raskevičius: Seimas įvedė cenzūrą

Jis teigė, kad Seimas įstatymu įvedė cenzūrą, tai, anot jo, reiškia, kad LGBT žmonės yra stumiami į teisės ir viešosios diskusijos užribį

„Šiandien Seimas įstatymu įvedė cenzūrą. Seimo nariai pasakė, kad jiems reikalingas teisinis įrankis, siekiant cenzūruoti mūsų viešąją informaciją viešojoje erdvėje apie LGBT asmenis.

Tai reiškia, kad apie šiuos žmones negalima kalbėti, jie yra stumiami į teisės ir viešosios diskusijos užribį“, – antradienio vakarą žurnalistams prie Seimo sakė T. V. Raskevičius.

„Aš nesutinku su tokiu sprendimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutinka su tokiu sprendimu, Europos Sąjungos nesutinka su tokiu sprendimu.

Lietuva ir Vengrija yra vienintelės valstybės, kuriose toks reguliavimas egzistuoja“, – pridūrė parlamentaras.

T. V. Raskevičius tvirtino, kad protestuodamas prieš Seimo sprendimą neišbraukti iš įstatymo nuostatos, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie LGBT, jis sudegins tris knygas, kuriose kalbama apie homoseksualius santykius, tai yra „Kuprotas kalnas“, „Homoseksualumo prigimties istorija“, „Vadink mane savo vardu“.

Prie Seimo atvykę policijos pareigūnai perspėjo T. V. Raskevičių, kad pagal įstatymus, protesto akcija gali būti rengiama 75 metrų nuo Seimo rūmų atstumu.

Be to, kaip nurodė pareigūnas, pagal priešgaisrinės saugos taisykles, užkurti ugnį galima ne arčiau negu 30 metrų nuo pastato atstumu.

Parlamentaras T. V. Raskevičius teigė jokių leidimų dėl protesto akcijos neprašęs, tad pažymėjo, kad atsakys prieš įstatymus, jei to reikės.

„Ne, nepranešiau, bet galėsiu administracinę atsakomybę prisiimti, nes aš reaguoju tiesiog į Seimo priimtus sprendimus“, – sakė Seimo narys.

Vis dėlto vėliau jis elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą leisti surengti vieno asmens akciją prie Seimo.

Pabendravęs su žiniasklaidos atstovais T. V. Raskevičius sudegino prie Seimo atsineštas knygas.

T. V. Raskevičius pilietinio nepaklusnumo akcijos ėmėsi po antradienį Seimo pateikimo stadijoje atmestų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pataisų.

Taip, politiko teigimu, ignoruojamas 2023 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Macatė prieš Lietuvą.

ELTA primena, kad Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti EŽTT sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.

EŽTT sprendimu, Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

ELTA