Kaip šią savaitę pranešė komisija, tokie klausimai turi būti sprendžiami sistemiškai, o ne pavieniais atvejais.
Šiemet komisijai buvo pateikta informacija apie rengiamą trišalę sutartį tarp Kultūros paveldo departamento, Palangos miesto savivaldybės ir Nemirsetos kurhauzo valdytojo. Pagal numatytą modelį, panaikinus pastato teisinę apsaugą, autentiško kurhauzo liekanos būtų nugriautos, o kitoje sklypo vietoje, toliau nuo gatvės, pastatyta jo kopija.
Pasak komisijos, sutartį jau buvo patvirtinę objekto valdytojas ir Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Kultūros paveldo departamentas jai dar nebuvo pritaręs ir nurodė, kad sutarties turinį būtina tikslinti.
Ypatingą susirūpinimą komisija reiškia dėl iki šiol neatliktų išsamių Nemirsetos kurhauzo pastato tyrimų. Anot jos, dar 2016 metų gruodžio 19 dieną Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba konstatavo „būtinybę atlikti išsamius architektūrinius, konstrukcinius tyrimus, apmatavimus“, tačiau šie darbai iki šiol nėra atlikti.
Paveldo komisijos nuomone, nykstančių kultūros paveldo objektų atvejais išsamūs tyrimai, apmatavimai ir dokumentavimas turi būti vienas pirmųjų žingsnių. Jie sudaro prielaidas objektyviai įvertinti objekto būklę, nustatyti išlikusių vertingųjų savybių apimtį ir maksimaliai išsaugoti autentišką informaciją apie jį.
Komisijos teigimu, tik tokiais duomenimis pagrįstas vertinimas gali būti pagrindas spręsti dėl tolesnio objekto likimo ir galimų jo išsaugojimo būdų.
„Todėl šiuo metu Paveldo komisija nesiūlo konkrečių Nemirsetos kurhauzo atkūrimo sprendimų. Prieš juos priimant pirmiausia turi būti atlikti išsamūs tyrimai ir surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įvertinti jo būklę, išlikusią autentišką medžiagą ir galimus tolesnius veiksmus“, – pranešime cituojama komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
Nemirsetos kurhauzas į Kultūros vertybių registrą pateko 2009 metais, o 2017 metais patikslintos jo vertingosios savybės, nustatytas architektūrinis, istorinis ir kraštovaizdžio pobūdis bei suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.
Paveldo komisija teigia į objekto avarinę būklę dėmesį kreipusi dar 2016–2018 metais, kreipdamasi į Kultūros paveldo departamentą ir Palangos miesto savivaldybę bei keldama objekto išsaugojimo, jo vertingųjų savybių ir valdytojo atsakomybės klausimus.
„Paveldo komisijos vertinimu, dabartinė pastato būklė negali būti vertinama atsietai nuo ilgą laiką trukusios ir sistemingos objekto nepriežiūros. Dar prieš beveik dešimtmetį buvo keliami pastato avarinės būklės, jo stabilumo užtikrinimo ir valdytojo atsakomybės klausimai. Todėl sprendžiant dėl objekto teisinės apsaugos svarbu vertinti ne tik šiandienę jo fizinę būklę ar išlikusių vertingųjų savybių apimtį, bet ir priežastis bei aplinkybes, dėl kurių objektas pasiekė tokią būklę“, – teigia V. Ščiglienė.
Paveldo komisijos vertinimu, teisinės apsaugos panaikinimo siejimas su kultūros paveldo objekto sunykimu ar vertingųjų savybių praradimu, kartu nenumatant valdytojo atsakomybės už galimai nepakankamą priežiūrą ar įsipareigojimų nevykdymą, neskatina kultūros paveldo išsaugojimo, o priešingai – gali sudaryti prielaidas piktnaudžiavimui bei galimai sąmoningai objekto nepriežiūrai, siekiant istorinį užstatymą pakeisti nauja statyba ekonomiškai patraukliose teritorijose.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pasak komisijos, nenumato paveldo išsaugojimo modelio, leidžiančio autentišką kultūros paveldo objektą keisti jo kopija kitoje vietoje – numatyti tik itin išimtiniai paveldo objekto perkėlimo ar atkūrimo atvejai – todėl tokios krypties sprendiniai negali būti laikomi sistemiškai taikytina paveldo apsaugos priemone.
Teigiama, jog toks požiūris kelia riziką formuoti paveldo apsaugos praktiką, neatitinkančią kultūros paveldo apsaugos tikslų, orientuotų į autentiškumo išsaugojimą, o ne jo keitimą imitaciniais sprendiniais.
Paveldo komisija taip pat pažymi, kad kultūros paveldo išbraukimas iš Kultūros vertybių registro yra griežtai reglamentuota administracinė procedūra, kuri gali būti taikoma tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais ir negali būti grindžiama individualiais susitarimais.
Paveldo komisija Nemirsetos kurhauzo situaciją vertina platesniame kultūros paveldo apsaugos sistemos kontekste: Kultūros vertybių registre yra stipriai sunykusių, o kai kuriais atvejais ir faktiškai nebeišlikusių objektų, todėl jų buvimo registre tikslingumo klausimai nėra būdingi tik Nemirsetos kurhauzui ir neturėtų būti sprendžiami epizodiškai, iškilus atskiram atvejui.
Komisija siūlo tokius klausimus spręsti ne pavieniais atvejais, o sistemiškai, remiantis Kultūros paveldo departamento iš anksto sudarytu nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurioms prioritetine tvarka numatoma siūlyti naikinti teisinę apsaugą, sąrašu.
Toks modelis sudarytų galimybes panašios būklės objektus vertinti nuosekliai ir pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus, užtikrintų skaidresnį sprendimų priėmimą ir leistų Kultūros vertybių registro problemas spręsti sistemiškai, o ne per pavienius, visuomenės ar žiniasklaidos dėmesio sulaukusius atvejus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą