Konservatoriai prašo pripažinti Gintautą Palucką šiurkščiai pažeidus Rinkimų kodeksą

Politikų nuomone, socialdemokratas pažeidimą padarė kandidatuodamas į Seimą 2024 metais, kai savo anketoje nurodė, jog neturi nebaigtos teismo atliktos bausmės, nors buvo nesumokėjęs teismo Vilniaus miesto savivaldybei priteistos žalos.

„Atsižvelgdami į tai, kad G. Paluckas kandidato anketoje pateikė žinomai neteisingą informaciją apie bausmės atlikimą, (...) prašome Vyriausiąją rinkimų komisiją (...) atlikti tyrimą dėl G. Palucko pateiktų duomenų teisingumo, priimti sprendimą dėl pagrindo pripažinti Seimo narį G. Palucką padariusiu šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą buvimo, konstatavus šiurkštų pažeidimą, perduoti informaciją (...) Seimui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo klausimas pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą“, – rašoma kreipimesi.

Opozicijos atstovų nurodytas Konstitucijos punktas numato, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas.

BNS skelbė, kad praėjusių metų vasarą „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. eurų žalą sostinės savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje G. Paluckas baigė tik pernai liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.

Pats politikas su savivaldybe buvo sutaręs tą padaryti iki 2015-ųjų pabaigos. Tuomet dar premjero pareigas ėjęs politikas teigė užmiršęs atlyginti žalą, dėl to atsiprašė ir savivaldybei sumokėjo susikaupusias palūkanas.

Konservatoriai pažymi, kad žalą G. Paluckas galutinai atlygino jau eidamas Seimo nario pareigas, o Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali būti renkamas, kol jo atžvilgiu priimtas baigiamasis teismo aktas nėra visiškai įvykdytas.

„Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstoms abejonėms dėl to, kad buvo šiurkščiai pažeistas Rinkimų kodeksas, nes buvo pažeistas pasyviosios rinkimų teisės apribojimas ir pateikta žinomai neteisinga informacija rinkimų metu“, – rašoma kreipimesi.

Parlamentarai dėsto, kad tikrovės neatitinkančios bausmės atlikimo datos pateikimas savo teisine galia ir pasekmėmis yra tapatus informacijos nuslėpimui, nes abiem atvejais užkertamas kelias VRK laiku nustatyti kandidatavimo apribojimus ir iškraipomas demokratinis rinkimų procesas.

„Sisteminis šių normų taikymas užtikrina, kad tautos atstovo mandato neįgytų asmuo, pateikęs klaidingą informaciją apie savo teisinį statusą. Priešingas, siauras lingvistinis, aiškinimas sukurtų teisinį absurdą, kai asmuo, paminėjęs nuosprendžio faktą, tačiau sąmoningai nurodęs neteisingą jo pabaigos datą, išvengtų atsakomybės už pasyviosios rinkimų teisės apribojimų apėjimą“, – teigia opozicijos atstovai.

Kaip rašė BNS, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2012 metais konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę.

Už tai jam skirtas lygtinis laisvės atėmimas dvejiems metams ir priteista 16,5 tūkst. eurų žalos atlyginimo pagal Vilniaus savivaldybės civilinį ieškinį.

Po pasirodžiusios informacijos apie neatlygintą žalą, teisėsaugai pradėjus ikiteisminius tyrimus dėl jo verslo ir visuomenei keliant klausimus dėl jo dalyvavimo įmonių veikloje, ryšių su tam tikrais verslininkais, G. Paluckas pernai liepą pasitraukė iš premjero pareigų.