„Demokratinėje visuomenėje viešojo intereso gynimas turi būti apsaugotas nuo nesąžiningų bei nepagrįstų teisinių priemonių taikymo, todėl itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus, kai teisminis procesas naudojamas kaip bauginimo ir užtildymo priemonė“, – pabrėžia teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
Ši iniciatyva atliepia Europos Komisijos patvirtintą Europos demokratijos veiksmų planą, kuriame skiriamas dėmesys kovai su piktnaudžiavimu strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (anglų k. sutrumpintai – SLAPP).
Neseniai Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova susitikime su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska aptarė, kad 2021 m. antroje pusėje Europos Komisija pateiks teisėkūros pasiūlymą, kuriuo bus siekiama Europos Sąjungos mastu apsaugoti žurnalistus ir pilietinę visuomenę nuo minėtų ieškinių.
E. Dobrovolskos teigimu, tikėtina, kad iki bendros ES iniciatyvos pateikimo Lietuva jau turės savo patirtį, kuria galės pasidalinti.
„Džiugu, kad Lietuva imasi lyderystės itin aktualiu klausimu, stiprinant demokratinės valstybės principus ir apsaugant žiniasklaidos laisvę. Teisingumo ministerija pateikė Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus, kurie padės įvykdyti šios Vyriausybės programos siekį nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką“, – teigia E. Dobrovolska.
Nauji Civilinio proceso kodekso pakeitimai leis įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, siekiant pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.
Pritaikius šią procedūrą ir nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį jau pradiniame proceso etape palikus nenagrinėtą, nebūtų eikvojami proceso šalių ir teismo laiko bei finansiniai ištekliai, atsakovui netektų patirti nepagrįstų reputacinių pasekmių.
Numatoma, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūra būtų taikoma tais atvejais, kai atsiliepime į ieškinį jos paprašytų atsakovas.
Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektu norima užtikrinti abiejų šalių procesines garantijas, todėl numatoma abiejų šalių išklausymo pareiga bei procedūros metu priimtų teismo nutarčių apskundimo galimybė.
Taip pat ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkirs kelio ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui, kadangi pašalinus aplinkybes, dėl kurių ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turės teisę pakartotinai kreiptis į teismą.
Baudžiamojo kodekso naujos nuostatos padės apriboti galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, siūlant dekriminalizuoti nusikalstamą veiką, numatančią baudžiamąją atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą.
Taip pat numatoma švelninti baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba šmeižimą per visuomenės informavimo priemones.
Šie teisės aktų projektai pateikti Seimo darbo grupei teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo apibrėžties ir atsako į šį reiškinį priemonių pakeitimams parengti.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sukurs prielaidas apsaugoti ne tik žurnalistus, bet ir kitus viešosios informacijos skleidėjus nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo už jų reiškiamą kritiką. Taip pat bus užtikrintas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, bei proporcingumo principų įgyvendinimas.
Teisingumo ministerija Darbo grupei taip pat pateikė informaciją apie teisinės pagalbos teikimo asmenims, prieš kuriuos reiškiami strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo, teikimo galimybes pagal galiojančius teisės aktus.
Rengiant naują teisinį reglamentavimą, įvertinta ir išanalizuota užsienio valstybių patirtis.
Rašyti komentarą