Orlaivių pilotavimą pasirinkusi Goda: „Nemanau, kad yra moteriškos ir vyriškos profesijos“

Išgirdę tokį unikalų pasirinkimą, merginos tėvai labai nustebo ir net manė, kad dukra juokauja, tačiau pamačius Godos užsidegimą ir pasiryžimą, tėvų nuostabą pakeitė pasididžiavimas. Pasak merginos, noras studijuoti orlaivių pilotavimą kilo ne vaikystėje, o sėdint mokyklos suole.

Goda, kokia buvo tavo svajonių profesija, kai buvai vaikas?

Kažkodėl labai norėjau būti veterinare. Norėjau daryti kažką, susijusio su medicina. Kai mokykloje prasidėjo biologija ir visi gamtiniai dalykai, supratau, kad biologija man labai nepatinka ir kad medicinos studijuoti niekaip negalėčiau. Supratau, kad iš tikrųjų man labai patinka fizika. Tai yra vienas iš dalykų, kuris prisidėjo prie mano pasirinkimo.

© Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl pasirinkai būtent aviacijos studijas?

Buvo minčių studijuoti gamybos inžineriją, tai jau buvau įrašiusi į savo studijų pasirinkimus. Bet pradėjau domėtis, skaityti apie kitas studijų programas ir radau aviacijos mechanikos studijas. Tada pradėjau galvoti „aviacija?“ Kažkaip žiūrėjau, žiūrėjau ir pamačiau, kad yra orlaivių pilotavimas. Pagalvojau, kad labai įdomiai skamba, pasiskaičiau ir pasirodė labai įdomu.

Ar buvo sunku įstoti?

Galvojau, kad bus labai sunku įstoti, aš prieš tai aviacija visiškai nesidomėjau, bet vis tiek pabandžiau. Nuėjau į profesinio tinkamumo testavimus, kurie susidėjo iš dviejų dalių: psichologinių testų, kur turi atlikti visokius loginius uždavinius, atsakyti į klausimus, pasikalbėti su psichologu. 

Galvojau, kad bus labai sunku įstoti, aš prieš tai aviacija visiškai nesidomėjau, bet vis tiek pabandžiau.

Kita dalis buvo fizinis pasiruošimas. Merginoms reikėjo kuo greičiau nubėgti šimtą metrų, du kilometrus ir daryti atsilenkimus. Vaikinams buvo skirtas kitoks minimalus laikas šimtui metrų, jie turėjo bėgti tris kilometrus ir darė prisitraukimus. Bet įstoti buvo daug lengviau, nei galvojau.

Kodėl nusprendei studijuoti būtent Vilnius Gedimino technikos universitete?

Visada žinojau, kad noriu studijuoti šitame universitete, gal todėl, kad yra daug studijų krypčių, susijusių su inžinerija. Galvojau, kad važiuosiu studijuoti arba į Vilnių, arba į užsienį, bet užsienyje neradau programų, kurios domintų.

Ar tavo lūkesčiai studijoms sutapo su realybe?

Atvirai? Pirmi metai buvo truputį apie nieką. Labiau mokėmės inžinerinius dalykus, prie aviacijos nelabai prisilietėme pirmais metais. Dabar, antrame kurse, viskas susiję tik su aviacija. Kol kas lūkesčiai sutampa, pažiūrėsime, kaip bus ateity.

Kas tau šiose studijose labiausiai patinka?

Man labai patinka, kad sužinojau daug naujo. Aviacija yra tokia plati sritis. Yra labai labai daug dalykų, apie ką mokytis. Kiekvienos paskaitos metu sužinau kažką naujo. Taip pat mano grupiokai yra labai faini žmonės, su visais sutariame. Ta bendruomenė faina.

Ar gali išskirti vieną dalyką, kurį sužinojai studijuodama, kuris tau paliko didžiausią įspūdį?

Šiais metais turėjome dalyką, kuris vadinosi „skraidyba“. Mokėmės apie oro uoste vykstančius procesus. Pavyzdžiui, sužinojau, kad mažų kaštų kompanijos, tokios kaip „Ryanair“ ir „Wizzair“, praktikuoja dalyką, vadinamą „turn around time“ (liet. „apsisukimo laikas“). 

Lėktuvai pinigus uždirba ne stovėdami ant žemės, o ore. Todėl tokios oro linijos, kaip „Ryanair“, turi kuo greičiau suktis, nes jų bilietai yra labai pigūs ir ilgai stovėti ant žemės jiems neapsimoka.

Laikas, kai lėktuvas nusileidžia ant žemės ir jam yra uždedami stabdžiai iki kol jis ir vėl pakyla į orą, ir yra tas „apsisukimo laikas“. Lėktuvams duodamos 25-45 minutės išlaipinti keleivius, iškrauti bagažą, sukrauti naują bagažą, sulaipinti keleivius, apžiūrėti visą lėktuvą, apsisukti ir pakilti. Lėktuvai pinigus uždirba ne stovėdami ant žemės, o ore. Todėl tokios oro linijos, kaip „Ryanair“, turi kuo greičiau suktis, nes jų bilietai yra labai pigūs ir ilgai stovėti ant žemės jiems neapsimoka. 

Taip pat sužinojau, kad kiekvieno lėktuvo modeliui reikia vis kitokios licencijos. Pavyzdžiui, „Airbus A320“ reikia vienos licencijos, „Airbus A321“ jau reikės kitos. O norint pilotuoti sraigtasparnį reikia dar vienos, atskiros licencijos. Jeigu turi komercinio lėktuvo piloto licenciją, su sraigtasparniu skristi negali, nes jis visiškai kitaip veikia. Jam yra keliami visai kiti reikalavimai.

Kas tau yra sunkiausia, studijuojant aviaciją?

Normaliai prisėsti ir mokytis. Kadangi neseniai grįžau iš mainų programos, kur nereikėjo stipriai mokytis, dabar esu atsipalaidavusi. Reikia labai labai susiimti, beveik kiekvieną dieną sėdžiu bibliotekoje. Normaliai atsisėsti, susikaupti ir mokytis man yra sunkiausia. Bet, kai įsivažiuoju, tai viskas gerai.

Ar buvo momentų, kai suabejojai savo pasirinkimu?

Iš esmės - taip. Kai pamatai, kad kiti žmonės yra labai užsidegę, nuo vaikystės skraido, visi šeimoje pilotai, jų didžiausia svajonė buvo čia studijuoti... Tada kyla mintys, kad gal aš nesu pakankamai užsidegus. Bet praeina tos mintys. Ima, ir išskrenda.

Išmokau, kaip reikia kalbėti su bokštu, su skrydžio vadovais, sužinojau, kaip lėktuvas skrenda, kokia yra lėktuvo sandara, kaip apskaičiuoti koordinates, kaip orientuotis ore. Kažkoks naujas pasaulis atsivėrė.

Ką šios studijos tau davė per dvejus metus?

Labai daug žinių. Apie aviaciją nieko nežinojau, neatrodo, kad ir dabar labai daug žinau, dar tiek daug reikės mokytis. Išmokau, kaip reikia kalbėti su bokštu, su skrydžio vadovais, sužinojau, kaip lėktuvas skrenda, kokia yra lėktuvo sandara, kaip apskaičiuoti koordinates, kaip orientuotis ore. Kažkoks naujas pasaulis atsivėrė. Taip pat studijuodama susiradau naujų draugų bei patyriau įvairių dalykų.

Ką planuoji veikti po studijų?

Būtų smagu kažkur įsidarbinti. Labiau norėčiau dirbti užsienyje, nes ten daugiau galimybių. Turbūt nebus lengva, nes jei turi konkrečias oro linijas, kuriose nori dirbti, tavęs gali nepriimti dėl vietų trūkumo. Bet, kur priims, ten bus gerai.

Jei galėtum grįžti atgal, ar vėl pasirinktum aviaciją?

Taip. Žinoma. Nes tai nauja sritis, viskas labai įdomu, viskas labai dinamiška.

Kadangi studijuoji profesiją, kurioje dominuoja vyrai, ką galėtum pasakyti merginoms, kurios taip pat galvoja įsitraukti į moterims „nepritaikytas“ veiklas ir profesijas?

Nebijokit. Siekit. Nemanau, kad yra moteriškos ir vyriškos profesijos. Viskas yra įmanoma, tik reikia stengtis, ir svarbiausia - nebijokit.