Įžvelgė cinišką bandymą
„Turime prisidėti tuo, ko šiuo metu labiausiai reikia - susitelkimu, griežtu izoliavimosi sąlygų ir kitų skelbiamų rekomendacijų laikymusi", - taip „kovido" pandemijos metu cituota tuometinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento skyriaus vedėja ir šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Tačiau kas galiojo mirtingiesiems, netiko „pateptiesiems"? Tai paaiškės teisme, kuriam Panevėžio apygardos prokuratūra (PAP) perdavė nagrinėti bylą dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Trečiadienį PAP pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad 2020 m. gruodį, kai Lietuvoje dėl pandemijos paskelbto karantino metu buvo ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis, susitaręs su savo žmona, jai pagamino šios poliklinikos darbo pažymėjimą, nors L.Ašoklienė įstaigoje nedirbo. Manoma, kad dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. Moteriai pareikšti kaltinimai dėl disponavimo suklastotu dokumentu.
„Pažymėtina, kad L.Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, tarp jų - ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus - itin ciniškas", - pastebėjo PAP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.
Pasiūlė trauktis
Daug prisidėjusi prie pandemijos valdymo L.Ašoklienė iš savo pareigų daugeliui netikėtai pasitraukė pernai rugpjūtį. Paaiškėjo, kad STT gegužę jai buvo pateikusi įtarimus dėl galimai suklastoto dokumento, bet apie tai viešai iškart neinformavo. Tuomet, kaip skelbta Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad L.Ašoklienė tai padarė dėl asmeninių priežasčių.
„Vakaro žinias" ministro patarėjas Tomas Bagdonas trečiadienį tikino, kad STT pernai liepą pranešė SAM apie šį tyrimą, tačiau nedetalizavo epizodų, nes tai sudaro ikiteisminio tyrimo medžiagą: „Kiek buvo tikslinama, STT nurodė bendrai, kad tyrimas atliekamas ne dėl jos einamų pareigų ar veiklos ministerijoje. Ministro vertinimu, vien pradėtas tyrimas meta šešėlį institucijai, todėl darbuotojai buvo pasiūlyta pasitraukti iš pareigų."
STT atstovė Julija Gorovniovaitė „Vakaro žinioms" komentavo, kad apie įtarimus L.Ašoklienei nebuvo skelbiama, kadangi jos galimai padaryta nusikalstama veika tiesiogiai buvo nesusijusi su jos tuo metu einamomis pareigomis: „Apie juos 2022 m. gegužės 16 d. buvo informuota SAM. Kiekvieną kartą teikiant informaciją apie konkrečius asmenis, vertinamas proporcingumo principas, susijęs su to asmens statusu ir padaryta nusikalstama veika. O galutinį sprendimą dėl teikiamos informacijos apie tyrimą priima jį kontroliuojantis prokuroras.
„Vakaro žinioms" prokuratūra tvirtino, kad L.Ašoklienė ir jos sutuoktinis neigia kaltinimus. Trečiadienį su kaltinamaisiais susiekti nepavyko.
Kartu teis ir sūnų
E.Ašokliui pateikta ir daugiau kaltinimų. Į teismą jis siunčiamas kartu sūnumi K.A. bei Utenos PSPC darbuotoju. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020-2021 m., E.Ašokliui susitarus su pavaldiniu A.T., autoservise buvo remontuojami vadovo sūnaus automobiliai, o galimai suklastojus dokumentus nurodyta, kad tai gydymo įstaigos mašinos, sąskaitos apmokėtos jos lėšomis.
Kaip įtariama, į direktoriaus sūnaus automobilius ne kartą buvo pilami degalai, už kuriuos taip pat apmokėta įstaigos lėšomis, o suklastotuose dokumentuose nurodyta, kad juos sunaudojo šio centro transportas. Galimai degalus pylė šio centro darbuotojai ir pats K.A., naudodamasis Utenos PSPC kortele.
Pasak prokuroro, dėl E.Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir SAM.
Komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas MATULAS:
Apie tokius kaltinimus iki šiol nežinojau. Kalbėjau su ministru dėl L.Ašoklienės atsistatydinimo - užsiminta apie įtarimus dėl dokumento. Ši žinia tik patvirtina sprendimą dėl teisingo atleidimo. Sunku kažką ir komentuoti.
Gaila, jei užimant tokias aukštas pareigas galimai ieškota privilegijų per pandemiją.
Būtų negražu, gėda, nekorektiška. Neturėtų tarnybinių aukštumų pasiekę žmonės rodyti cinišką pavyzdį ypač pandemijos sąlygomis. Jeigu būtų sužinota anksčiau, kad turėjusieji padėti nustatyti karantino taisykles, patys galėjo jas laužyti, būtų kilęs didžiulis pasipiktinimas. Dabar per atstumą galbūt nebeatrodo taip baisiai.
Komentuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė ŠIRINSKIENĖ:
Jei kaltinimai pasitvirtintų, situacija atrodytų kurioziškai. Galėtume kalbėti apie moralę žmonių, kurie įvedinėjo ribojimus, o patys, matyt, matė jų absurdiškumą.
Beje, nesuprantu, kam reikėjo tokį dokumentą padirbinėti, nes, kiek pamenu, pas sutuoktinį nuvažiuoti leisdavo - gyvenau panašioje situacijoje. Dabar tai paaiškina ir staigų L.Ašoklienės pasitraukimą iš pareigų. A.Dulkys turėjo informuoti Seimo Sveikatos reikalų komitetą.
Atrodo, ir Vyriausybės valandoje buvo dėl to pateikti klausimai. Noras nuslėpti suprantamas - matyt, nenorėta diskredituoti pandeminių ribojimų. Važiavimas pas vyrą - asmeninis reikalas, bet žinoti valdininko pasitraukimo iš pareigų priežastį - viešasis interesas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą