Kretingos šilumos tinklai rengiasi žiemai

Melioratorių gatvėje Kretingoje esančios katilinės, apšildančios visą Kretingą, dviejų po 5 megavatus galingumo katilų remontas įmonei kainuos apie 100 tūkst. Eur.

„Šilumos gamyba turi būti efektyvi, saugi ir patikima“, – teigė Kretingos šilumos tinklų direktorius Dainius Budrys, patvirtinęs, kad katilų remontas buvo neišvengiamas arba būtų tekę pirkti naujus, o vienas toks katilas šiandieną rinkoje kainuoja apie 1,5 mln. eurų, tad už du būtų tekę pakloti apie 3 mln. eurų.

„Tikimės, kad suremontavus jie dirbs tikrai dar ne vienerius metus“, – tarė D. Budrys.

Melioratorių gatvėje esančios katilinės vieną katilą remontuoja patys įmonės specialistai.

Jo remontas šiek tiek užsitęsė dėl medžiagų pirkimo, buvo sugaišta reikalingas medžiagas įsigyjant viešųjų pirkimų būdu – skelbiant ir vykdant konkursus medžiagoms įsigyti. „Mūsų komanda pirmąjį katilą iki rugsėjo pradžios suremontuos“, – sakė įmonės vadovas.

Kretingos pagrindinės katilinės Melioratorių gatvėje vadovas Audrius Beniušis įsitikinęs, kad abu katilai bus suremontuoti iki naujo šildymo sezono pradžios.

Antrąjį katilą remontuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Remanas“ iš Kauno yra įsipareigojusi darbus užbaigti iki rugsėjo vidurio. Per šildymo sezoną katilai dirba pakaitomis, kai oras šiltesnis, atšalus – abu.

Pernai šalčiausiomis žiemos dienomis, kai naktį temperatūra nukrisdavo iki 15 laipsnių šalčio, dieną siekdavo apie 7 laipsnius šalčio, katilinė Melioratorių gatvėje Kretingos miestui per parą patiekdavo apie 10,5 megavatų šilumos.

„Klimatas šyla, katilų galingumo poreikis mažėja, dėl šių, kitų įmonės veiklai, jos rezultatui poveikį darančių faktorių šiandieninė Kretingos šilumos tinklų svarbiausia kryptis yra veiklos, visų šilumos gamybos procesų efektyvinimas“, – kalbėjo D. Budrys.

Kretingos šilumos tinklų nepriklausomai valdybai pritarus ši nuostolinga trasa dar iki šildymo sezono pradžios bus sutvarkyta – paklos naują mažesnio diametro vamzdį.

Kretingos šilumos tinklai didelių nuostolių patyrė Grūšlaukėje šildydami mokyklą, kultūros namus ir ambulatoriją dėl mažo šilumos sunaudojimo. Tenykštės trasos ilgis apie 400 m.

„Nežinome, ar mokykloje šiais mokslo metais beliko vaikų, ar mokykla išliks, jeigu ne, kas naudosis pastatu, ar reikės jį šildyti. Gal pastatą įsigijęs savininkas autonominį šildymą įsirengs.

Katilai Grūšlaukėje nebe pirmos jaunystės, nebėra tokie efektyvūs, kokie turėtų būti.

Turime žinoti, ką Grūšlaukėje šildysime, ir pagal tai planuoti investicijas, kol kas to daryti negalime, nes nėra aiškumo“, – iššūkiais dalijosi D. Budrys.

Visame rajone Kretingos šilumos tinklai turi 25 katilus, iš kurių generuojantys mažiausiai pajamų yra kaimų katilinėse

. Tie katilai ryja daug kuro, senų katilų galingumas 300–400 kilovatų, o panaudojama vos 25 proc. turimo galingumo.

„Tuos katilus reikėtų keisti į efektyvesnius, ūkis didelis, iškart viską padaryti neįmanoma“, – teigė D. Budrys, siekį iš esmės atnaujinti šilumos ūkį siejęs ir su rengiamais šilumos ūkiui atnaujinti planais.

Šiuo metu dešimtmečiui rengiamas rajono šilumos ūkio plėtros investicinis planas ir šilumos ūkio specialusis planas.

Kretingos šilumos tinklai beveik 90 proc. šilumos pagamina naudojant biokurą. Įmonės direktorius teigimu, atlikus šią vasarą numatytus šilumos ūkio tvarkymo darbus ateinantį šildymo sezoną bus užtikrintas patikimesnis ir efektyvesnis šilumos gamybos ir tiekimo vartotojams procesas.

„Visa tai darome ir tam, kad ne augtų, o mažėtų įmonės tiekiamos šilumos kaina“, – sakė D. Budrys.