Čmilytė-Nielsen turi priekaištų ministrui Kaunui: gynybai skirtų pinigų nepavyksta paversti pajėgumais

„Ministrui Kaunui turiu priekaištą (…), kad dideli pinigai biudžete nevirsta pajėgumais taip, kaip turėtų. (…) Galbūt sudėtinga įsigyti viską taip, kaip nori, tokiu greičiu, bet problema yra ta, kad mūsų vadybiniai pajėgumai tam tikrų institucijų, kurios būtent su gynybiniais pajėgumais dirba, tai yra Gynybos resursų agentūra ir kitos, – tiesiog trūksta žmonių, trūksta ekspertų, trūksta vadybinių sugebėjimų“, – penktadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį į neužpildytas viceministrų pozicijas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).

„Pats ministras pripažino, kad jo komandoje yra viceministrų, kurių pozicijos neužimtos, ir jis pats kuruoja, pavyzdžiui, gynybinių pajėgumų stiprinimą, pirkimus. Jis kuruoja tą sritį kaip ministras, nes nėra tokio žmogaus dabar jo komandoje“, – teigė ji.

Pasak jos, ateityje vertinant dabartinius sprendimus gali kilti klausimų dėl to, kaip buvo panaudotas gynybai skirtas finansavimas.

„Kai už metų, dar dvejų ar kiek vėl žvelgsime atgal ir vertinsime situaciją, bus labai keista, kad buvo skirti rekordiniai pinigai iš biudžeto, bet pritrūko vadybinių sugebėjimų juos tinkamai panaudoti“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat įvertino pastarųjų dienų incidentus su dronais. Jos teigimu, Lietuva oro gynybos srityje juda per lėtai, todėl šiuo metu svarbu ne atsipalaiduoti po sėkmingo vieno drono numušimo, o stiprinti pasirengimą galimoms naujoms grėsmėms.

„Mano vertinimu, Lietuva juda per daug lėtai. Dabar mes pasikliaujame savo sąjungininkais ir tai yra gerai. Sąjungininkai yra čia, jie parodo, kad gali padėti, savo rankomis mes kartu galime susitvarkyti su kai kuriomis grėsmėmis“, – sakė liberalų lyderė.

Rugsėjo 10 d. Liberalų frakcijoje Seime apsilankęs krašto apsaugos ministras teigė, kad ministerijai priklausanti Gynybos resursų agentūra šiuo metu yra reformuojama – keičiamos procedūros, spartinamas įsigijimų procesas, ieškoma naujų darbuotojų.

Kaip nurodė R. Kaunas, tam ieškoma „keliolikos“ specialistų. Tebevykstant jų paieškai, kaip teigė ministras, pagalbos gali būti prašoma iš atitinkamų kariuomenės skyrių.

Taip pat ministras pridūrė, kad nuo rugsėjo 1-osios visi KAM pirkimai yra planuojami vienoje sistemoje, o tai esą leidžia duomenis sisteminti ir analizuoti greičiau.

Išaugusi neįvykusių pirkimų dalis

ELTA primena, kad Valstybės kontrolės auditas parodė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.

Auditorių vertinimu, tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sprendimų priėmimas vykdant dalį įsigijimų užtrunka – 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.

Krašto apsaugos ministerija pranešė rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie padės efektyvinti gynybos įsigijimų procesus.