Kritika prezidento pozicijai dėl tos pačios lyties šeimų: po metinės kalbos LGBT bendruomenėje jaustas didelis nusivylimas

Šalies vadovas apgailestavo, kad pastaroji „politika Lietuvoje lieka podukros vietoje“, o šeimos prisimenamos tik švenčių metu.

Todėl Daukanto aikštės lyderis kėlė klausimą – kodėl Lietuvai netapus šeimoms draugiškiausia valstybe.

„O kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo – pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe?“ – klausė prezidentas ir akcentavo, kad šio tikslo galima siekti pradedant nuo įvairių mokestinių paskatų.

Visgi, dalis Seimo liberalių jėgų atstovų pastebėjo, kad prezidentas neskyrė dėmesio tos pačios lyties šeimoms ar jų padėčiai visuomenėje, o pateiktas paaiškinimas neįtikino ir žmogaus teisių aktyvistų.

Pasak jų, perskaičius tai, kas prezidento kalboje buvo pasakyta tarp eilučių, suprantama, ką omenyje turėjo ir ko neturėjo šalies vadovas.

Todėl politikai ir visuomenininkai vieningai sutaria – šiuo klausimu norisi aiškesnės prezidento laikysenos.

Prezidentūra: šalies vadovas kalbėjo apie valstybės dėmesį vaikus auginančioms šeimoms

ELTA pasiteiravo, ar, „kalbėdamas apie valstybės dėmesį šeimoms, prezidentas turėjo omenyje ir tos pačios lyties šeimas. Kitaip tariant, ar Lietuva, prezidento manymu, turi tapti draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe ir tos pačios lyties šeimoms“.

Komentare, kurį Eltai raštu perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, tiesiogiai į klausimą neatsakyta, tačiau nurodoma, kad prezidentas metiniame pranešime kalbėjo apie valstybės dėmesį vaikus auginančioms šeimoms.

„Metiniame pranešime Prezidentas atkreipė dėmesį į sudėtingus demografinius iššūkius ir kalbėjo apie valstybės dėmesį vaikus auginančioms šeimoms.

Jis pabrėžė, kad šeimos politika turėtų apimti mokestines paskatas vaikus auginančioms šeimoms, tolygiai prieinamą kokybišką švietimą, valstybinės švietimo sistemos stiprinimą, užtikrinimą, kad ji veiktų kaip socialinio mobilumo liftas“, – teigiama Prezidentūros komentare Eltai.

E. Gentvilas: migla, vengiant aiškaus atsakymo

Liberalų frakcija iškart po prezidento perskaityto metinio pranešimo išplatino poziciją, kad pasigedo šalies vadovo dėmesio civilinės sąjungos teisės siekiančioms šeimoms.

Pasak frakcijos seniūnės pavaduotojos Editos Rudelienės, „kai kurios šeimos liko podukros vietoje – tai nesantuokiniu pagrindu gyvenančių asmenų, įskaitant tos pačios lyties partnerių, šeimos“.

Tuo metu reaguodamas į Eltai perduotą Prezidentūros komentarą, Liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas konstatavo – šalies vadovas vengia aiškaus atsakymo.

„Migla visada yra blogai – ar kai vairuoji, ar kai plauki, ar kai politikoje paleidi miglos uždangą. Čia yra aiški migla, vengiant aiškaus atsakymo.

Visi suprantame, kad dėmesio rodymas „Šeimų maršui“, pasakymas, kad prezidentas vetuotų Partnerystės įstatymą arba Civilinės sąjungos įstatymą, akivaizdžiai rodo jo orientaciją – kad jis šeimomis laiko tik santuokoje gyvenančius žmones ir rūpestis yra tik šiais žmonėmis, kuriuos jis vadina šeima“, – Eltai komentavo E. Gentvilas, pastebėdamas, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra apibrėžęs, jog šeima nebūtinai kyla tik iš santuokos instituto.

„Prezidentas demonstravo savo pozicijas vis aiškiau ir aiškiau – kad jis nėra visiems vienodai teisingas, aš taip sakyčiau.

Jeigu kalbame apie vaikus auginančias šeimas, tai apsibrėžti taip, kaip apsibrėžia jis – yra bėgimas nuo atsakymo.

Lygiai kaip su kokia naryste komunistų partijoje – neklausė ir nepažymėjo. Dabar paklausė – tai kažkaip raitome uodegas“, – sakė jis.

Liberalas akcentavo, kad valstybė turi skirti vienodą dėmesį visoms šeimoms – nepaisant to, ar žmonės yra skirtingų, ar tų pačių lyčių, ar gyvena santuokoje, išsiskyrė ar sugyventinių statusu.

„Mes per daug sau leidžiame nuvertinti žmones, kurie neturi santuokos dėl vienų ar kitų priežasčių.

Ir ta politika, segreguojanti ir diskredituojanti ne santuokoje gyvenančius žmones, yra prasimušusi daugelyje vietų – ir prezidento pasisakyme, ir, pavyzdžiui, įstatymuose, kai regionuose besikuriančioms šeimoms skiriama parama būstui įsigyti, bet tik santuokoje esančioms šeimoms“, – savo poziciją dėstė Seimo narys.

„Tai čia prezidentas nemato problemų ir akivaizdu, kad vyksta diskriminacija tų žmonių, kurie neturi santuokos antspaudo, atžvilgiu. Manęs netenkina toks išsisukinėjimas ir miglos pūtimas“, – akcentavo jis.

„Norėtųsi aiškesnio prezidento pasakymo“, – apibendrino politikas.

V. Mitalas: prezidento moralinė pareiga yra kalbėti ir pripažinti visus piliečius

Kritikos dėl apleistų žmogaus teisių klausimų prezidentui pažėrė ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Po G. Nausėdos metinio pranešimo politikas savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad šalies vadovas „atsuko nugarą daliai visuomenės“ ir ją ignoravo.

„Kalbėdamas apie teisingumą ir geras sąlygas šeimoms nė žodeliu savo beveik valandą trunkančioje kalboje nepaminėjo tų šeimų, kurios dabar turi gyventi po šluota“, – rašė Seimo narys.

Eltos paklaustas, kaip vertina Prezidentūros redakcijai pateiktą paaiškinimą, V. Mitalas teigė norįs, kad G. Nausėda jaustų moralinę pareigą ir kalbėtųsi bei skirtų dėmesio visoms šeimoms.

„Šeimos yra įvairios ir šeima Lietuvoje vadinama ir tokia, kuri neturi vaikų.

Ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad šeimos sąvoka yra platesnė negu kad, sakykime, apibrėžus tik vyrą, gyvenantį su moterimi santuokoje, ir panašiai. Šeima yra daug daugiau, daug plačiau.

Šeimos būna su vaikais, būna be vaikų, būna tik su vienu iš tėvų ir pan.“ – Eltai sakė V. Mitalas.

„Man atrodo, kad ne tik dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, bet ir dėl moralinės pareigos kalbėtis su visais Lietuvos piliečiais, pripažinti visus Lietuvos piliečius – tas turi būti būtinai ir prezidento kalbose, prezidento supratime.

Bent jau tokio prezidento, kurį aš norėčiau turėti Lietuvoje“, – apgailestavo politikas.

Klausiamas, ar viliasi, kad Daukanto aikštės lyderis pademonstruos aiškią poziciją tos pačios lyties šeimų atžvilgiu, „laisvietis“ teigė nemanąs, kad prezidento laikysenoje dar išvysime pokyčių.

„Beveik neturiu vilčių, nes, man atrodo, prezidentą veda taktika būti medianinio Lietuvos rinkėjo atspindžiu ir atspindėti medianines nuotaikas, kurios vis dar kalbant apie LGBT asmenų lygiateisišką pripažinimą yra šiek tiek daugiau nepalankios nei palankios“, – apibendrino Seimo narys.

Žmogaus teisių centro vadovė: vietoje to, kad siųstų palaikymą, bandoma kalbėti bendrybėmis

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė antrino parlamentarams. Pasak jos, po prezidento metinės kalbos LGBT bendruomenės gretose buvo jaučiamas nusivylimas, mat, akcentavo J. Juškaitė, šalies vadovas kalbėjo apie visus, išskyrus juos.

„Kiek ir aš stebėjau aplinkui esančių žmonių, kurie gyvena tos pačios lyties šeimose ir turi, pavyzdžiui, vaikų – po prezidento kalbos buvo vienas didelis nusivylimas.

Kalbama apie visus, išskyrus apie mus“, – Eltai sakė žmogaus teisių centro vadovė.

Vertindama Prezidentūros Eltai pateiktą paaiškinimą, J. Juškaitė pripažino, kad veikiausiai nesutikti su tuo, ką teigė G. Nausėda, negalima.

Pasak jos, klausimai, susiję su mobilumu, mokestinėmis lengvatomis, švietimu, yra aktualūs visuomenei.

„Turbūt absoliuti dauguma visuomenės pritars, kad riekia galvoti apie mokestines lengvatas šeimoms, auginančioms vaikus.

Bet tada mes ateiname į situaciją, kai tos mokestinės lengvatos, matyt, nebus taikomos tos pačios lyties šeimoms, nes jos nebus laikomos šeimomis arba jos bus laikomos geriausiu, pavyzdžiui, vienišos mamos šeima“, – pastebėjo specialistė.

Todėl centro direktorė nurodė, kad prezidento pozicija, nors ir nebuvo aiškiai išsakyta, buvo perskaityta tarp eilučių.

„Bet visi perskaitė tarp eilučių ir visi suprato, kad tos pačios lyties šeimos, kurios augina vaikus – tai yra ne apie juos, ir kad prezidentas jų neturi omenyje“, – nurodė J. Juškaitė.

„Vietoje to, kad siųstų pozityvią palaikymo žinutę, yra iš to išsisukinėjama ir bandoma kalbėti kažkokiomis bendrybėmis“, – sakė ji.