KT: tvarka dėl atlyginimo už medikų padarytą žalą prieštarauja Konstitucijai

KT konstatavo, kad straipsniu, pagal kurį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, Seimas „nepaisė iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo sudaryti visas reikiamas teisines prielaidas padarytą žalą ją patyrusiems asmenims atlyginti teisingai“.

Pasak nutarimo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, prieštarauja Konstitucijai.

KT nagrinėjo į vieną bylą sujungtus kelis Vilniaus apygardos teismo prašymus.

Šis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi patyrusieji žalą turi teisę į jos atlyginimą.

Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Įstatyme nenurodyti asmenys žalos atlyginimo gali reikalauti pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kreiptis į teismą atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Žala tokiu atveju atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.

Anot skundo, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Be to, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.