Kurortų gydymo įstaigos sėdi kaip ant adatų

Vienintelis kurortas, turintis ligoninę
 
„Kurortines gydymo įstaigas sunku lyginti su kitomis rajono ligoninėmis. Mums tenka aptarnauti ne tik regiono, bet ir šalies ar užsienio pacientus“, – aiškina vienintelės šalyje kurortinės – Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė. 

Anot jos, Druskininkų ligoninėje tiek aktyvaus gydymo, tiek Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paslaugos yra ženkliai didesnės, negu kitų rajoninių ligoninių dėl papildomo pacientų skaičiaus, kurį sugeneruoja turistai bei reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų lankytojai. Dalis poilsiautojų patenka į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, o, esant reikalui, paguldomi ir į stacionarą.
 
Tačiau ligonių kasų sutartinės sumos, kurios nustatomos neatsižvelgiant į faktiškai suteikiamas paslaugas, pasak E.Raulušaitienės, yra nepakankamos tinkamai užtikrinti ligoninės darbą.

„Statistika rodo, kad 2021 metais ne Druskininkų savivaldybės gyventojai Druskininkų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje sudarė 21 proc. pacientų, 2022 metais – 27 proc., o 2023 metais – net 35 proc. pacientų. palyginti 2022 ir 2023 metus Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje pacientų padaugėjo 11 procentų“, – skaičiais kalba įstaigos vadovė.
 
Gydymo įstaiga ne kartą kreipėsi į ligonių kasas, prašydama įvertinti Druskininkų, kaip kurortinio miesto, išskirtinumą ir gydymo įstaigai numatyti finansavimą už faktiškai suteikiamas paslaugas. Tačiau, kaip tvirtina, iš VLK tegauna šablonišką atsakymą, kad teisės aktų keisti neplanuojama.
 
Tiesa, ligonių kasos, matydamos dabartinių finansavimo sutarčių netobulumą, dėl ko įstaigoms neužtenka sutartinių sumų normaliam darbui užtikrinti, nuo pernai kas 6 mėnesius apmoka viršsutartines paslaugas (išskyrus stacionare suteiktas) ir tai leido daugumai gydymo įstaigų, įskaitant ir Druskininkų ligoninę, dirbti nenuostolingai. Pasak E.Raulušaitienės, vis dėlto jų ligoninė dėl to nesijaučia užtikrintai.

„Dėl apmokėjimo yra nuolatinė rizika, nes ligonių kasų tvarkoje išlieka sąlyga, kad viršutartinės paslaugos bus apmokamos tuo atveju, jeigu ligonių kasos turės lėšų. Taigi, įstaigos šešis mėnesius teikdamos paslaugas savo sąskaita ir patirdamos realias sąnaudas gyvena tikėjimu, kad joms bus apmokėta. Labai tikime, kad finansavimo sąlygos bus keičiamos ir finansavimas bus skiriamas ne pagal formules, kurios prasilenkia su realybe, bet vertinat praėjusių metų faktiškai suteiktas paslaugas. Mūsų atveju, metinė sutartis su ligonių kasomis yra akivaizdžiai per maža. Paslaugų paklausa ir mūsų galimybės yra daug didesnės“, – problemą dėsto Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.

 
Samdo papildomus darbuotojus
 
Didžiausio Lietuvoje kurorto pacientais besirūpinančio Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Jūratė Mikutienė pastebi, kad vasaros sezono metu darbo krūvis gydytojams yra didesnis, nes turistai iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio turi lūkesčių kurorte atlikti net ir rutinines sveikatos patikras.

„Dažnai kreipiasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, kurios nėra skubios – dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo, profilaktinių patikrinimų. 

Ir svarbiausia visi akcentuoja, kad jiems tokių paslaugų reikia skubiai – čia ir dabar“, – pajūrio aktualijomis dalinasi Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Jūratė Mikutienė.

 
Nors pirminės sveikatos priežiūros grandis apmokėjimą gauna už prisirašiusiųjų pacientų skaičių, vienintelei gydymo įstaigai Kuršių nerijoje – Neringos PSPC – tenka aptarnauti ir kurorto svečius.
 

„Vasarą, kad galėtume aptarnauti padidėjusį pacientų kiekį, samdome papildomus darbuotojus – medicinos gydytojus, kad jie budėtų vakare iki 22 valandos, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais“, – aiškina Neringos PSPC direktorė Violeta Prekevičienė. Tiesa, už tai papildomai sumoka steigėjas – savivaldybė. O už būtinosios pagalbos paslaugas sumoka ligonių kasos.

Vadovė skundžiasi, kad įkainis už tai – menkas, tad padengti gydymo išlaidas tenka iš įstaigos aruodo. Iliuzijų, kad situacija su apmokėjimu keisis, pašnekovė sako neturinti.

„Žinoma, norėtųsi daugiau realių, didesnių įkainių, bet koks nustatytas – tokiu ir turime tenkintis. Negi mes vieni apversime aukštyn kojomis visą medicinos apmokėjimo sistemą? – nusijuokia vadovė.
 
„Nusiųskime žinutę naujajam ligonių kasų direktoriui Gyčiui Bendoriui“, – pasiūlome mes.
„Dievo balsas – į dausas. Jam dar susipažinimo etapas. Manau, jam dar su daug kuo reikia susipažinti…“ – sako V.Prekevičienė.
 
Aktualu ir neturintiems kurortinio statuso
 
Nors kurortinio miesto statuso Anykščiai neturi, miestas dėl čia teikiamų sveikatinimo ir rekreacinių paslaugų taip pat sulaukia svečių iš Lietuvos bei užsienio, taigi lengvai susidaro ir viršsutartinių paslaugų krepšelis. Neseniai už Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vairo stojęs Dalius Drunga sako nežinomybė dėl VLK atsiskaitymo už viršsutartines paslaugas – kasdienybė.

„Kiekvienais metais ligonių kasos apmoka vis kitas viršsutartines paslaugas: tai už skubią pagalbą, tai už slaugą. Kitais metais jau nebeapmoka. Mano karjeroje įvairiausių variantų yra buvę. Taigi, Druskininkų ligoninė kelia itin gerą klausimą. Iki mūsų ligoninės didžioji turistų banga dar neatsirito, nes Anykščiai dar neturi kurorto statuso. Bet vertinant tai, kaip Druskininkai įsitvirtino ir kaip dabar tvirtinasi Birštonas, toliau seks Anykščiai. Kaip įstaigos vadovas, turiu stipriai pasidomėti ir iššūkiams, kurie dar ateis, paruošti įstaigą“, – kad tema aktuali, tvirtina Anykščių ligoninės direktorius Dalius Drunga.

 
Birštone ligoninės nėra. Kadangi čia teikiamos tik pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugos, tiek vietiniai pacientai, tiek kurorto svečiai siunčiami į Jūratės Milaknienės vadovaujamą Prienų ligoninę, esančią už šešių kilometrų.
 
Birštono PSPC slaugos administratorė Loreta Šiugždinienė patikina: į Birštono sanatorijas pacientai plūsta kiaurus metus, o dėl gausiai suteikiamų viršsutartinių paslaugų jie kaskart sėdi lyg ant adatų.
 
„Drebame kaip ir visi, nors realiai net neturėtume dvejoti. Juk žmogui paslaugą atliekame legaliu būdu, jam atvykstant su siuntimu. Privalome gauti už tai atlygį, bet kaskart sėdime lyg ant adatų – gausime ar negausime. Visko būna... – atsidūsta L.Šiugždinienė, sakydama, kad kurortiniai miestai dėl atvykstančių lankytojų galėtų turėti išskirtines sąlygas. Viltis, kad pagaliau į tai bus atsižvelgta, ji deda į naująjį VLK vadovą Gytį Bendorių. – Naujas žmogus atneša naujų vėjų. Kad tik tie nauji vėjai būtų teigiami tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms, o ne atvirkščiai – neatitolintų paciento nuo jo buvimo vietos“.
 
Birštono svečius aptarnaujančios Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė neslepia šiemet ypač susirūpinusi dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. Mat darbuotojams pakėlus algas ligoninės biudžete atsirado, kaip sako, gerokas finansinis minusas.
 
„Šį pusmetį turime 78 tūkstančių minusą, o paslaugų viršijame už 314 tūkstančių. Susirūpinau, skambinau į ligonių kasas. Pasakė, kad rugpjūčio pradžioje apmokės. Bet reikia papildomo kreipimosi dėl PSDF rezervo panaudojimo… Kadangi žada – baimės, kad gali neapmokėti, lyg ir nėra“, – situaciją apibūdino J.Milaknienė, pridūrusi, kad klaustukas dėl apmokėjimo išlieka visada.
 
VLK siekia didinti paslaugų prieinamumą
 
Vilniaus teritorinė ligonių kasa aiškina, kad teritorinės ligonių kasos, kiekvienais metais apskaičiuodamos gydymo įstaigoms sutartines sumas, vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintais planavimo aprašais.

„Pirmuoju sutarčių sudarymo etapu, kai ligonių kasos planuoja sutartines sumas, jos atsižvelgia į praėjusio laikotarpio faktiškai suteiktas paslaugas, jų vartojimo rodiklius, pacientų srautus ir kitus rodiklius. Kitu etapu gydymo įstaigoms pateikiami sutarčių projektai su sutartinėmis sumomis. Jas įvertinusios gydymo įstaigos gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą sutartinei sumai padidinti. Ligonių kasa įvertina gydymo įstaigos planuojamų einamaisiais metais teikiamų paslaugų galimybes, paslaugų struktūros pokyčius, pacientų srautus ir kitus rodiklius ir pagal galimybes atsižvelgdama į gydymo įstaigos prašymą padidina sutartinę sumą“, – aiškina skaičiuotės sistemą VLK atstovai.
 
Trečiasis, ir kaip nurodo, esminis etapas – paslaugų apmokėjimas, kuris yra lankstus: kas mėnesį apmokamos paslaugos iki sutartinės sumos ir visos faktiškai suteiktos prioritetinės stacionarinės paslaugos (gimdymai, kardiologija, endoprotezavimas, onkologija, chirurgija dėl traumų);
 
kas ketvirtį papildomai apmokamos viršsutartinės prioritetinės ambulatorinės specializuotos paslaugos (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo); kas pusmetį papildomai apmokamos visos viršsutartinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus aktyviojo gydymo stacionarines paslaugas.
 
Kaip toliau aiškina VLK, tokia sveikatos politika ir paslaugų apmokėjimo tvarka siekiama didinti paslaugų prieinamumą pacientams, kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiamos ambulatorinėmis sąlygomis, ir užtikrinant, kad būtų laiku apmokėtos prioritetinės stacionarinės paslaugos.
 
Pasiteiravus, ar visoms įstaigoms yra apmokama viršsutartinės paslaugos ir kokiais atvejais gali būti neapmokamos, VLK patikina, kad viršsutartinės paslaugos yra apmokamos visoms gydymo įstaigoms.
 
„Apmokant taikoma vienoda pirmiau minėta teisės aktais nustatyta tvarka: kas mėnesį apmokamos paslaugos iki sutartinės sumos ir visos faktiškai suteiktos prioritetinės stacionarinės paslaugos, kas ketvirtį papildomai apmokamos viršsutartinės prioritetinės ambulatorinės specializuotos paslaugos, kas pusmetį – visos viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus aktyviojo gydymo stacionarines paslaugas. Papildomų sąlygų netaikoma. Neapmokamos tik tos paslaugos, kurių papildomas apmokėjimas nenumatytas sveikatos apsaugos ministro įsakyme, t. y. aktyviojo stacionarinio gydymo paslaugos. Vienintelė galima rizika yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybės”,- raštiškai atsiųstame komentare patikslina VLK.
 
Anot jų, tokia pati situacija ir apmokant Druskininkų ligoninės teikiamas viršsutartines paslaugas. „Pasibaigus I ketvirčiui buvo apmokėtos viršsutartinės prioritetinės ambulatorinės paslaugos“, – nuramina, kad artimiausiu metu bus apmokėtos visos I pusmečio viršsutartinės paslaugos, taip pat II ketvirčio viršsutartinės sumos už priėmimo skyriaus skubiosios medicinos paslaugas.
 
Skundų dėl apmokėjimo tvarko VLK tikina negaunantys. Tačiau pasitaiko pavienių paklausimų dėl galimybės greičiau apmokėti viršsutartines paslaugas. Tokiais atvejais įstaigoms paaiškinama paslaugų apmokėjimo tvarka.
 
„Kiekvienais metais siekiame tobulinti finansavimo tvarką, kad ji būtų dar geresnė ir paslaugos pacientams būtų kuo prieinamesnės. Todėl sutartinių sumų planavimo ir paslaugų apmokėjimo tvarka yra peržiūrima ir patobulinama kiekvienais metais. Pavyzdžiui, anksčiau viršsutartinės sumos buvo apmokamos pasibaigus metams, pernai – jau kas pusmetį, o šiemet ambulatorinės slaugos paslaugos namuose ir prioritetinės ambulatorinės specializuotos paslaugos apmokamos jau kas ketvirtį. Be to, šiais metais išskirtos prioritetinės stacionarinės paslaugos (kardiologija, endoprotezavimas, onkologija, chirurgija dėl traumų, gimdymai), kurios apmokamos kiekvieną mėnesį. Paslaugų apmokėjimo tvarka tobulinama ir šiuo metu, prieš pasirašant kitų metų sutartis“, – siuntė viltingą žinutę kaskart ant adatų sėdinčioms gydymo įstaigoms.