Saulės elektrinė būtų naudojama miesto vandenvietės aprūpinimui.
„Siekia, kad didesnė dalis vandenvietės veiklai reikalingos energijos būtų tiekiama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o taip pat, kad elektros tiekimo sutrikimo atveju sumažinti vandenvietės veikos sustabdymo riziką“, – teigiama vietos savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Neringos vanduo“ pateiktoje informacijoje, kurią vertino Aplinkos apsaugos agentūra.
Remiantis šia informacija, dėl elektrinės statybų būtina iškirsti 1,7 hektaro miško greta Nidos oro uosto.
Aplinkosaugininkai nutarė, kad dėl tokio kirtimo nebūtina atlikti darbų poveikio aplinkai procedūros.
„Saulės energijos elektrinės ir su šia veikla susijusio apie 1,7 hektaro miško ploto kirtimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas“, – skelbia išvada.
Ji motyvuojama tuo, kad elektrinės statyba ir miško kirtimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai.
Išvadoje taip pat pastebima, jog kertamame miško plote nėra jokių išskirtinių buveinių ar ypač gausios biologinės įvairovės, per ją intensyvi gyvūnų migracija nevyksta.
Nurodoma ir tai, kad iškirstas miško plotas bei pastatyta elektrinė nebus matoma iš Neringos lankytinų vietų, jį matys nebent į oro uostą atvykstančių lėktuvų pilotai.
„Pakilimo tako pačiame gale bus matomas tik mažas vizualiai išsiskiriantis iškirsto miško plotas ir saulės elektrinių modulių zona, kuris geriausiu atveju bus matomas tik pilotams“, – teigiama aplinkosaugininkų išvadose.
Jos skelbia, jog nuo Nidos regyklų ant Parnidžio ir Vecekrugo kopų iškirstas plotas bei elektrinė negalės bus matoma dėl per didelio atstumo ir todėl, kad bus užstojama miško.
Saulės elektrines Neringoje leidžiama statyti nuo 2023 metų liepos, kai įsigaliojo tai numatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą