Labiausiai skurstančių gelbėti neskubama

Seime bandant taisyti situaciją, politikai niekaip nesutaria, kad kompensaciją būsto nuomai gautų mažiausias pajamas turintys žmonės, kaip buvo anksčiau. Panašu, kad taisyti situacijos Seime nepavyksta arba iš neišmanymo, arba tyčia.

Bijo likti gatvėje

„Vakaro žinios" jau rašė apie pasikeitusią būsto nuomos kompensavimo tvarką žmonėms, kurie laukia socialinio būsto. Tokiems žmonėms iki šiol buvo skiriamos kompensacijos būsto nuomai. Tai buvo ženkli pagalba mažiausias pajamas turintiems žmonėms, tarp kurių yra ir senjorai bei neįgalūs asmenys.

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi ne vienas žmogus, kuris nuo sausio nebegauna kompensacijos, nors pajamos siekia vos 200-300 eurų per mėnesį. Išsiaiškinome, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrės konservatorės Monikos Navickienės iniciatyva tvarka pernai prieš pat šventes Seime buvo skubiai pakeista.

Nustatyta taisyklė, kad kompensacija skiriama tik tiems asmenims, kurių metinė nuomos kaina neviršija 60 proc. metinių pajamų. Tokiu būdu daugybė žmonių šiemet liko be kompensacijos. Senjorai, negalią turintys žmonės, vienišos mamos atsidūrė situacijoje, kai jiems gresia atsidurti gatvėje.

Pavyzdžiui, jeigu žmogaus pajamos yra 300 eurų, o būsto nuomos kaina - 280 eurų, kompensacijos toks asmuo nuo šių metų negauna. Ne vieną kartą tiek žmonėms, tiek žurnalistams Seimo nariai ir ministerija žadėjo situaciją taisyti. Tačiau taisymas Seime vyksta kreivokai.

Neseniai pakeitimus paruošusi ministerija teikti projektą Seimui buvo patikėjusi liberalui Eugenijui Gentvilui, kuris nė neslėpė, kad nelabai supranta, ką teikia. O neišgalintiems susimokėti už būsto nuomą, Seimo narys patarė kraustytis į kitą miestą. Tuomet ministerijos parengtame projekte palikta nuostata, kad teisę į būsto nuomos kompensaciją vis tiek turėtų tik tie asmenys, kurių nuomos sutartyje nurodyta kaina neviršija vidutinių mėnesio pajamų. Tai reiškia, kad jeigu žmogaus pajamos yra 300 eurų, o būsto nuomos kaina 350 eurų, kompensacija jam nepriklauso. Tačiau tokiam projektui Seimas vis tiek pritarė pateikimo stadijoje.

Prieš svarstymo stadiją buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir Seimo narys Tomas Tomilinas teikė siūlymą atsisakyti šios nuostatos. „Šiuo metu įstatyme numatytas apribojimas, kad nuomos mokesčio kompensacijos dydis negali viršyti asmens gaunamų pajamų. Tokia nuostata iš esmės daro beprasmiška visą paramos būstui politiką, nes parama negali pasinaudoti mažiausias pajamas gaunantys", - kalbėjo L.Kukuraitis.

Seimui jis pateikė pavyzdžių: „Būsto nuomos kompensaciją gautų asmuo ar šeimos, kurios turi pajamų iki 1500 eurų ir daugiau, o negautų tie, kurie turi 200 eurų, 300 eurų ar 400 eurų, nes būsto nuomos kainos dabar yra tokios. Todėl suprasdami, kad iš šios paramos sistemos išmetami patys skurdžiausi žmonės (mes tam negalime pritarti), ir teikiame siūlymą atsisakyti šio principo."

Kolegų abejingumo nesupranta

Seimo abejingumo mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms nesuprato ir T.Tomilinas. „Tiesiog labai keista, kodėl mes turime atimti teisę iš tų žmonių, kurie turi mažiausias pajamas. Kam reikalingas tas apribojimas, aš taip ir nesupratau. Kaip pasikeitė mūsų finansų padėtis, kad mes turime tokį drastišką apribojimą įvesti? Juolab kad mes įstatymą taisome ir ten tos dosniausios išmokos yra panaikinamos.

Aš nežinau, ar čia yra tikslas taupyti biudžetą, bet kam tada viso kalbėti apie kažkokią socialinio būsto politiką, jeigu mes tiesiog drastiškai atimame pagalbą nuomai iš skurdžiausių visuomenės sluoksnių?" - klausė T.Tomilinas.

Tačiau pritarimo nesulaukė ne tik komitete, bet ir plenarinių posėdžių salėje. Siūlymas buvo atmestas, o įstatymo projektui pritarta svarstymo stadijoje. „Pajamų ir įsipareigojimų vertinimas nustatant teisę į paramą sukuria kontrolės instrumentą siekiant, kad parama būtų teikiama tiems, kam ji labiausiai reikalinga, tuo pačiu ribojant itin brangaus būsto nuomą", - argumentuoja siūlymą atmetęs komitetas. Nors būtent atmestas siūlymas ir būtų užtikrinęs kompensacijas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Po balsavimo Seimo posėdžių salėje L.Kukuraitis neslėpė nusivylimo: „Tai naujas socialinės politikos žanras, kai skurdžiausi paramos negauna, o vidutines pajamas turintys gauna. Tai kokia čia yra parama ir kam ji yra skiriama?"

Tačiau Seimo nariai nepasiduota. Po pritarimo svarstymo stadijoje jie registravo dar vieną siūlymą. Jie siūlo keisti ir vieną kompensacijos apskaičiavimo dedamąją. Šiuo metu numatytos kompensacijos lubos, kurios, kaip apibrėžta įstatyme, negali viršyti 1 VRP (valstybės remiamos pajamos - 176 Eur) dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n - šeimos narių skaičius) dydžio šeimai.

L.Kukuraitis ir T.Tomilinas siūlo bent kiek padidinti šias lubas ir numatyti, kad kompensacijos negalėtų viršyti 1,5 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1,5 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n - šeimos narių skaičius) šeimoms.

„Nustačius 1 VRP kompensacijos lubas 1 asmeniui, maksimali būsto nuomos kompensacija siekia 176 Eur/mėn. Turint galvoje, kad Vilniaus mieste 1 kv.m. kaina 2024 vasario mėn. siekia 14,65 Eur, ši kompensacija bus nepakankama paskata savarankiškai gyventi bei kompensuoti būtinuosius pragyvenimo kaštus.

Preliminariais skaičiavimais kompensacija 1 asmeniui nuomojant būstą siekia 17 proc. iki 35 proc. nuo būsto nuomos kainos, ir tai, turint galvoje, kad būsto įperkamumas kritęs istorines žemumas, visuomenės grupes, kurios nepajėgios įsigyti būsto stumia į labai sudėtingas išgyvenimo situacijas.

Šis pasiūlymas tiksliau išpildys įstatymu siekiamus tikslus bei valstybei yra finansiškai pigesnis sprendimas negu asmenų ar šeimų išlaikymas nakvynės namuose ar kitose socialinių paslaugų įstaigose, ką, deja, po šio įstatymo pakeitimų 2023 m. gruodžio mėn. dalis turi rinktis", - argumentuoja Seimo nariai.