Laurynas Kasčiūnas apie nukritusį Rusijos karinį droną Latvijoje: tai nebuvo netikėta

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad incidentas, kurio metu Latvijoje nukrito Rusijos karinis dronas, nebuvo netikėtas. Pasak ministro, dabar reikėtų sulaukti NATO sprendimo, kaip šalys turėtų reaguoti į panašius atvejus.

„Kol kas jokių naujų aplinkybių neturime. Bendraujame tiesiogiai ir su latviais, ir laukiame tam tikros informacijos NATO struktūrose. Kai bus daugiau informacijos, tai ir pateiksime, kiek tai yra būtina žinoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė L. Kasčiūnas „Pirmiausiai reikėtų sulaukti NATO diskusijos šituo klausimu dėl instrumentų, kokie gali būti taikomi“, – akcentavo jis.

Paklaustas, ar NATO sąjungininkės jau iš anksto žinojo apie į Latvijos oro erdvę patekusį droną, ministras tiesiogiai atsakyti nenorėjo. Visgi jis patikino, kad incidentas Latvijoje nebuvo netikėtas.
„Yra tam tikra informacija, kuria dabar dalindamasis jau šiek tiek atidarau skrynią, kurios galbūt šiai minutei neturėtume atidaryti. 

Bet galiu nuraminti, kad tai nebuvo netikėta“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

„Radarai yra pajėgūs matyti tokio pobūdžio dronų įrenginius. Šioje vietoje palikime latvių analizei, detalių tikslinimui. Čia žodis pirmiausiai latviams. Tai yra latvių atvejis, latviai turi pirmi pateikti informaciją“, – taip pat teigė ministras.

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl, pasak jo, ir sprendimai tokiais atvejais turi būti priimami įvertinus aplinkybes.

„Kalbant apie kiekvieną situaciją, ji gali būti unikali. Vėlgi, labai svarbu, kai tu matai, kaip jis (dronas – ELTA) skrenda, sklando, ar jis gali, pavyzdžiui, dužti lauke, prie visiškai neapgyvendintų teritorijų arba toli nuo apgyvendintų vietovių. Nuo tokių detalių ir gali priklausyti reakcijos modalumas ir reakcijos kryptis“, – pabrėžė jis.

„Esu tikras, kad jeigu dronas sklando ir sklando į koncentruotai apgyvendintą teritoriją ir jai kelia grėsmę – turime priimti sprendimą numušti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Ministras viliasi, kad šie incidentai paskatins NATO partnerius skirti didesnį dėmesį oro gynybos Rytų flange stiprinimui.

„Daugiau oro gynybos Rytų NATO flange. Įvairaus pobūdžio oro gynybos – tiek tolimojo, tiek vidutinio, tiek artimojo. Galima pagalvoti dėl tam tikrų mandatų suteikimo oro policijai. (...) Įvairūs tie sprendimai gali būti, bet vėlgi čia pirmiausia yra dabar latvių, rumunų, lenkų – šalių, kurios patyrė šiuos incidentus žodis“, – sakė jis.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sekmadienį pranešė, kad šios šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas. Turimais Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder