Lietuva vėl „pirmauja“ pagal kainų augimą: kas slypi už šių skaičių?

Nors kainų augimas išlieka vienas didžiausių regione, ekspertai mano, kad infliacija jau artėja prie savo piko, o gyventojų perkamoji galia kol kas ir toliau didėja.

Tai ne pirmas kartas, kai tampame infliacijos lyderiais Senajame žemyne. Kas mums negerai?

Aplenkėme kaip reikiant

Lietuvos metinė infliacija gegužę šoktelėjo iki 5,1 proc. ir buvo antra didžiausia tarp euro zonos valstybių po Bulgarijos, kurioje metinė infliacija siekė 6,3 proc.

Lietuva kainų augimo tempu gerokai aplenkė ir kitas Baltijos valstybes bei didžiausią žemyno ūkį. Estijoje gegužė infliacija siekė 4 proc., Latvijoje – 3,4 proc., Vokietijoje – kone perpus mažesnė nei Lietuvoje.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė pripažįsta, kad kainų augimas Lietuvoje iš tikrųjų paspartėjo. Tai patvirtina ir išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys, rodantys, kad per metus kainų augimas siekia 5,1 proc.

© Greta Ilekytė / Swedbank

„Didžiausią spaudimą infliacijai nuo metų pradžios darė degalų, šilumos energijos, paslaugų brangimas. Kol kas infliacija išliko lokalizuota – įvykiai Artimuosiuose Rytuose paveikė degalų kainas, bet nepersidavė daugeliui kitų prekių ir paslaugų. 

Geopolitiniai įvykiai yra sunkiai prognozuojami, bet kol kas atrodo, kad infliacija jau priartėjo prie piko ir dviženklių tempų nepasieks“, – Alfa.lt sakė G. Ilekytė.

Akcizai, mokesčiai, MMA

Į klausimą, kodėl Lietuva išsiveržė į kainų augimo lyderes Europoje, turint omeny, kad energetikos kainos mūsų šalyje nebuvo aukščiausios, ekonomistė atsakė, kad Lietuva yra vienas atviriausių pasaulio ūkių.

„Mes ne tik daug importuojame, bet ir eksportuojame į kitas valstybes, taip pat esame itin priklausomi nuo dujų, naftos produktų importo. Tad globalūs įvykiai greitai paveikia mūsų ekonomiką.

Nuo metų pradžios pakilę alkoholio, tabako akcizai, įvestas naujas mokestis saldiems gėrimams taip pat prisidėjo prie aukštesnės infliacijos šalyje. Reikia nepamiršti ir daugiau nei dešimtadaliu pakilusio minimalaus darbo užmokesčio, kuris taip pat prisideda prie spaudimo infliacijai, ypač paslaugų sektoriuje“, – sakė G. Ilekytė.

Išaugo visoje Europoje

Dėl energetikos ir paslaugų brangimo gegužę euro zonoje iki 3,2 proc. išaugusi infliacija yra aukščiausia nuo 2023 m. rugsėjo. Balandį infliacija euro zonoje siekė 3 proc.

Rinkų analitikai jau susitaikė su tuo, kad kitą savaitę Europos Centrinis Bankas neišvengiamai kels bazines palūkanų normas. O tai reiškia, kad ir Lietuvoje brangs skolinimasis ir jau paimtų paskolų mėnesinės įmokos.

Aukščiausia per trejus metus infliacija Europoje, kaip ir visame pasaulyje, kilo dėl JAV Ir Izraelio karo Irane ir Hormuzo sąsiaurio, pro kurį plukdoma penktadalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų, blokados. Tai sukėlė degalų ir kitų energijos išteklių kainas.

Eurostato duomenimis, energetikos kainos euro zonoje balandį buvo 10,8 proc., gegužę – 10,9 proc. didesnės nei prieš metus.

Iš didžiųjų euro zonos ūkių sparčiausiai kainos augo Ispanijoje (3,6 proc.) ir Italijoje (3,3 proc.). Prancūzijoje – 2,8 proc., o didžiausiame žemyno ūkyje Vokietijos – 2,7 proc.

Ko laukti ateityje

G. Ilekytė mano, kad infliacijos piką jau arba pasiekėme, arba jį pasieksime artimiausiu metu. „Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje sieks apie 5 proc.

„Kol kas stebime, kad su didžiausiomis įtampomis susiduria tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo įvykių Artimuosiuose Rytuose. Tai įmonės, kurios priklausomos nuo naftos, dujų, metalų kainų.

Taip pat stebime, kad itin pasistiebė trąšų kainos. Visgi didelė dalis maisto žaliavų kainų išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tad spaudimo maisto kainoms kol kas nėra“, – ramino ekonomistė.

Ne pirmas kartas

Lietuva aukščiausias vietas Europoje pagal infliacijos augimo tempą užima ne pirmą kartą. Dažniausiai tai atsitikdavo ekonominių sukrėtimų, energekos krizių ar išaugusio vartojimo laikotarpiais.

Pavyzdžiui, Lietuva ES infliacijos viršūnėje buvo atsidūrusi 2021–2022 m. po pandemijos ir energetikos krizės metu. Tai buvo didžiausias kainų šuolis nuo pat 1996 m., kai Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis fiksavo didžiausią infliaciją visoje ES.

2021 m. rudenį Lietuva su 8,2 proc. metine infliacija išsiveržė į pirmą vietą ES.

2022 m. viduryje Lietuvoje metinė infliacija šalyje pasiekė dramatišką 18,5–22 proc. lygį, o vidutinė metinė 2022 m. infliacija sudarė 19,7 proc.

Pagrindinės kainų augimo priežastys buvo drastiškai pabrangę energijos ištekliai (dujos, elektra), po pandemijos smarkiai padidėjusi paklausa bei tiekimo grandinių sutrikimai.

2007–2008 m. prieš pat pasaulinę finansų krizę Lietuvos ekonomika buvo stipriai perkaitusi. 2008 m. vidutinė metinė infliacija pasiekė 8,5 proc.

Sparčiai augantys atlyginimai, lengvai prieinamos bankų paskolos ir nekilnojamojo turto bumas kėlė kainas kur kas greičiau nei senosiose ES šalyse narėse, todėl Lietuva nuolat rikiavosi prie ES infliacijos lyderių.

Ankstyvuoju nepriklausomybės laikotarpiu 1991–1993 m., kai Lietuva dar nebuvo ES narė, palyginti su visa Europa, čia vyko hiperinfliacija, susijusi su perėjimu iš planinės sovietinės ekonomikos į laisvąją rinką.

1992 m. infliacija šalyje siekė sunkiai įsivaizduojamus 1163 proc., o kainų stabilizacija prasidėjo tik apie 1999 m.

Kodėl vis „pirmaujame“

G. Ilekytė mano, kad viena aukščiausių infliacijų tarp ES valstybių mūsų šalyje dažnai būdinga dėl to, kad Lietuvoje vyko ir vis dar vyksta ekonomikos transformacija – iš pigios ir neturtingos šalies tampame vis brangesne ir turtingesne valstybe.

Greta Ilekytė: iš pigios ir neturtingos šalies tampame vis brangesnė ir turtingesnė valstybė. | Swedbank
„Lietuvos ekonomikos augimas pastaraisiais metais taip pat buvo vienas sparčiausių ne tik regione, bet ir visoje ES. Atlyginimų augimu gerokai lenkėme ES senbuves.

Naujausi duomenys rodo, kad atlyginimų augimas šalyje išlieka spartus – pirmą šių metų ketvirtį siekė kiek daugiau nei 8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Vis dar spartus atlyginimų augimas prisideda ir prie spaudimo infliacijai, kai kylančios darbo sąnaudos prisideda ir prie galutinių produktų bei paslaugų kainų augimo. Deja, ekonomikoje retai galime turėti abu gėrius – ir spartų atlyginimų augimą, ir žemą infliaciją.

Visgi itin svarbu paminėti, kad, nepaisant aukštesnės infliacijos, darbo užmokestis pastaraisiais metais kilo gerokai sparčiau, tad gyventojų perkamosios galios augimas išliko spartus“, – pabrėžė G. Ilekytė.

Parengta pagal Alfa.lt