Lietuvė užsienyje sužinojo esanti skolinga įspūdingą sumą! Įrodinėti tiesą teko net 7 metus

Lietuvė užsienyje sužinojo esanti skolinga įspūdingą sumą! Įrodinėti tiesą teko net 7 metus

(1)

Vieną dieną užsienyje gyvenanti moteris, prisijungusi prie savo banko sąskaitos, nustėro: joje - net keliasdešimt tūkstančių eurų siekiantis minusas. Kas, kur, kodėl? Pasirodo, jai nieko nežinant, antstolis Lietuvoje augino skolą... nors moteriškė niekam nebuvo skolinga! Neįtikėtina? Taip, tačiau būtent tokia istorija nutiko Lietuvoje, o jai išnarplioti prireikė net 7 metų!

Netikėtas „atradimas"

Teisininkas Mažvydas Misiūnas „Vakaro žinioms" papasakojo istoriją, ties kuria dirbo net keletą metų.

Pasak teisininko, viskas prasidėjo nuo to, kad vieną dieną ne Lietuvoje gyvenanti J.K., prisijungusi prie banko sąskaitos, pamatė keliasdešimt tūkstančių eurų siekiantį minusą.

„Tik tuomet moteris sužinojo, kad antstolis uždėjo areštą visam jos turtui ir sąskaitoms pagal jau įsiteisėjusį, už akių priimtą teismo sprendimą. 2016 metais ji kreipėsi į mūsų advokatų kontorą.

Pradėję narplioti šią istoriją nustatėme, kad nukentėjusiąją jos pažįstama, žinojusi, kaip atrodo moters parašas, paskyrė savo įmonės direktore. Vėliau ta įmonė specialiai prikaupė skolų, buvo nustekenta, o teismas bankroto byloje priteisė žalą iš „buvusios įmonės direktorės" t.y. mūsų klientės. Galiausiai įmonė buvo likviduota, - apie vykdytas manipuliacijas papasakojo teisininkas. - Niekas, nei teisėjas, kuris šiuo metu sėkmingai dirba toliau, nei kiti teismo dalyviai, nei blaivus protas, nebuvo suinteresuoti, kad mūsų klientė būtų informuota apie tai, kas vyksta.

Nes sužinojus apie jai užvestą bylą užtektų trijų žodžių pareiškimo, kad „mano parašas suklastotas" ir neteisėtos skolos nebebūtų. Visgi teismas pasirinko kitą kelią. Priimdamas sprendimą už akių, jis davė startą, net ne teisminiam maratonui, o 7 metus trukusiam bandymui pasivyti teisingumą ir priversti jį išgirsti tiesą."

Pasak M.Misiūno, siekiant įrodyti, kad moters parašai buvo suklastoti, teko inicijuoti baudžiamąją bylą.

„Paralelei pradėjome ir civilinę bylą, kad būtų panaikintas klientės pripažinimas direktore bei sustabdyti areštai jos turtui. Civilinė bylą teismas, motyvuodamas, jog reikia įrodyti klastojimo faktą baudžiamojoje byloje, netrukus sustabdė. Moters teiginių, kad ji jokių dokumentų nepasirašinėjo, pasirodė per maža.

Baudžiamosios bylos tyrimas tęsėsi 3 metus, dėl to, kad jau anksčiau kelis kartus už sukčiavimą teista įtariamoji, kurią atstovavo savo laiku į teisingumo ministrus pretendavęs advokatas, visokeriopai stengėsi bylą vilkinti. Kolegiškai prašėme advokato perduoti dokumentus savo klientei, tačiau sukčiuvienės planas buvo bylą vilkinti, o policija ir teismai apsimetė bejėgiais", - toliau pasakojo teisininkas.

Spaudimas - ir iš teismo pusės

Klastojimo byloje teisėjas, kuris pats atskleidė, kad anksčiau dirbo su sukčiuvienės advokatu, buvusiu generalinės prokuratūros prokuroru, bandė M.Misiūną įtikinti, kad jis klientės gynybai pasirinko neteisingą kelią.

„Sukčiuvienę kaltinanti prokurorė, nors ir suprasdama, kad mūsų klientė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, nusprendė nesipykti su buvusiais bendradarbiais ir nesiekė ne tik, kad greito, bet protingo bylos išnagrinėjimo terminų.

Viso baudžiamoji (ne)vyko beveik 5 metus. Nepaisant to, 2021 metais teismui teko pripažinti, kad klientės parašai suklastoti.

Kita vertus, per tą laiką teismas nutraukė inicijuotą civilinę bylą, argumentuodamas tuo, kad ji per ilgai buvo sustabdyta, - toliau „detektyvinę istoriją" pasakojo teisininkas. - J.K sėkmingai pabaigus baudžiamąją bylą, antstolis vis tiek atsisakė nutraukti areštus. Vėl inicijavome naują civilinę bylą, kad moteris pagaliau būtų išregistruota iš Registrų centro kaip įmonės paskirta direktorė. Tačiau Registrų centras tvirtino to negalįs padaryti, nes įmonė jau išregistruota ir techniškai tam nėra galimybės.

Taigi, jei Registrų centrui pateikiami suklastoti parašai, net tai įrodžius, ši suklastota vieša registracija ir informacija išlieka visam laikui. Tarsi to būtų maža, naujoje byloje teisėja bandė švelninti situaciją priešingai pusei ir neįpareigojo Registrų centrą panaikinti suklastoto įrašo."

Šviesa tunelio gale

Visgi po dar vienerių metų, pasak M.Misiūno, pagaliau pavyko pasiekti palankų sprendimą.

„Teisėjai dėl akivaizdžių pažeidimų teikiamus mūsų prašymus ir reikalavimus operatyviau nagrinėti bylą ignoravo. Jie siūlė atnaujinti 2015 metais pasibaigusią civilinę bylą, kurioje klientei buvo priteista kompensuoti žalą prieš 7 metus likviduotai įmonei.

Teismų praktikoje panašių bylų nėra, nes net dirbtinis intelektas nesugalvotų tokios nesąmonės. Dabar aišku, kad jei būtume paklausę ir ėję tokiu keliu, dar ir šiandien būtume įstrigę įrodinėdami baudžiamojoje byloje, kad klientės parašas suklastotas", - toliau pasakojo advokatas.

Jis neslėpė, kad po tiek laiko, daugybės apklausų, beprasmių ilgų posėdžių, teismo atostogų, karantino ir kitos šalies vilkinimo, jau beveik nebeliko vilties kada nors panaikinti šį teisinį absurdą.

„Visgi kadangi moteriai pažadėjome atstatyti teisingumą, pasiduoti negalėjome. Akivaizdus neteisingumas žmogaus atžvilgiu ir beprasmis procedūrinis formalizmas išryškino sprendimo priėmėjų veidus. Iš labai arti susipažinome su tuo, kaip valstybės vardu veikiantys asmenys vykdo pagrindinę pareigą atstatant ankstesnio teismo sugriautą teisingumą, - toliau atviravo teisininkas. - Sunkiausia per šiuos ilgus metus buvo rasti niekada su teismais reikalų neturėjusiai klientei suprantamus atsakymus.

Nes ir mums buvo sudėtinga suprasti, kaip galima be žmogaus sutikimo jį paskirti įmonės direktoriumi, o teismui nekviečiant į posėdžius kaip pagrindinio „kaltininko dėl žalos" priteisti dešimt tūkstantinę žalą ir tai padaryti valstybės vardu. O kai visa tai išaiškėjo, teismai, užuot atsiprašę ir atitaisę neteisybę, užkrovė moteriai įrodinėjimo naštą kituose procesuose.

Vien korupcijos argumentu šito paaiškinti negalima. Tai - gilesnė, sisteminė mūsų teisininkų nesprendžiama problema."

Po laimėtų dviejų bylų, teisininkai pradėjo ruoštis trečiajai, bet jos neprireikė.

„Teismui tik 2023 metų rugpjūtį pagaliau panaikinus suklastoto dokumento galiojimą, Registrų centras vis tiek atsisakė panaikinti suklastotus įrašus. Visgi galiausiai išieškotojas buvo įtikintas atsiimti savo prašymą, o antstolis nutraukė išieškojimą iš garbingo amžiaus lietuvės. Pastaroji, po 7 metų pertraukos, vėl galėjo pradėti galvoti apie nuosavybę, ją pirkti ar parduoti, nešnekant jau apie tai, kad pagaliau atgavo priėjimą prie savo sąskaitų.

O visiems likusiems linkime atidžiau rinktis draugus, nes jeigu vieną dieną atsibudę sužinosite, kad kažkas jus, be jūsų žinios „įdarbino" nustekentos įmonės direktoriumi, įrodyti apgaulę nebus paprasta ir tai truks ilgai", - apibendrino M.Misiūnas.

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder