Diskusijoje dėl nepilnamečių apsaugos taip pat keliamas socialinių tinklų algoritmų klausimas. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Viktoras Denisenko algoritmų reguliavimą vertina kaip galimai efektyvesnę priemonę nei draudimus, o D. Ulbinaitė pripažįsta, kad jos pateiktame projekte algoritmų reguliavimas nėra numatytas.
„Ar jos (platformos – ELTA) bus suinteresuotos bendradarbiauti su maža valstybe, čia klausimas lieka atviras. Galbūt reikėtų palaukti bendro europinio sprendimo“, – Eltai sakė M. Martišius.
V. Denisenko savo ruožtu pažymi, kad šiuo metu sunku įvertinti, kokį poveikį turėtų 16 metų amžiaus riba.
„Potencialiai toks žingsnis, grynai mechaniškai, ko gero, apribotų priėjimą prie tų (dezinformacijos – ELTA) naratyvų jaunuoliams iki 16 metų. Bet kol toks ribojimas neįvestas ir kol jis tam tikrą laiką neegzistuoja, sunku vertinti galimą sėkmę“, – teigė V. Denisenko.
Siūlo nelaukti europinio sprendimo
Savo ruožtu iniciatyvos autorė D. Ulbinaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje siūlomas modelis galėtų veikti, o bendro ES sprendimo laukti nereikėtų.
„Man atrodo, labai svarbu priimti ir nacionalinio lygio sprendimą (...) ir pasakyti aiškiai, pasiųsti žinią, kad mūsų šalyje, Lietuvoje, apibrėžiame skaitmeninės pilnametystės ribą. Aš siūlau nuo 16 metų. Aišku, galime diskutuoti – 16, 15 – ir žiūrėti, kaip visa Europa dar nuspręs“, – Eltai sakė parlamentarė.
Pasak jos, vėliau priimti bendri europiniai sprendimai nacionalinį reguliavimą tik sustiprintų.
„Aš manau, kad nereikia laukti europinio sprendimo. Kol mes sulauksime europinio sprendimo, mes galime jau būti priėmę savo nacionalinį teisės aktą ir pasiuntę aiškią žinią, kad apibrėžiame skaitmeninės pilnametystės ribą“, – teigė D. Ulbinaitė.
Jos siūlymu, platformos taip pat būtų įpareigotos patikimai tikrinti vartotojų amžių, kad tam nepakaktų savideklaracijos.
„Tikrai tų būdų, kaip nustatyti vartotojo amžių, kaip autentifikuoti patikimai, yra. Platformoms būtų prievolė štai tokias patikimas amžiaus patikros priemones taikyti“, – sakė parlamentarė.
Dėmesys – ir platformų algoritmams
M. Martišius atkreipia dėmesį, kad nepilnamečių apsauga neturėtų apsiriboti vien jų amžiaus patikra. Pasak LRTK vadovo, svarbus ir pats socialinių tinklų veikimo principas.
„Pats tinklo algoritmas, pats jų sukūrimas, dizainas negali būti pakeistas iš išorės, jis turi būti pakeistas iš vidaus. Ta prasme, tos platformos turi tą padaryti“, – kalbėjo M. Martišius.
V. Denisenko taip pat algoritmų reguliavimą vertina palankiau nei vien draudimų taikymą. Pasak jo, įvairius apribojimus vartotojai gali bandyti apeiti.
„Praktika rodo, kad kai atsiranda apribojimai, visada atsiranda ir tam tikri būdai juos apeiti. (...) Norėtųsi, kad pačios socialinės medijos geriau reguliuotų savo veiklą, kritiškiau žiūrėtų į savo veiklą, geriau būtų reguliuojami tie algoritmai“, – sakė V. Denisenko.
D. Ulbinaitė pripažįsta, kad jos iniciatyvoje ši sritis nėra reglamentuojama.
„Apie algoritmus – atskira kalba. Mano pasiūlyme apie algoritmus nekalbama“, – teigė parlamentarė.
V. Denisenko taip pat akcentuoja, kad kovojant su dezinformacija svarbu stiprinti jaunimo gebėjimą vertinti gaunamą informaciją.
„Efektyviausias būdas kovoti su dezinformacija – tai stiprinti pačią visuomenę ir jos atsparumą dezinformacijai. Tai – gebėjimas analizuoti informaciją, kritinis mąstymas, supratimas, kada ir kaip, ir kokią informaciją reikia patikrinti“, – sakė jis.
Reikia papildomų veiksmų ES lygiu
Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje Eltai nurodė, kad Komisija rengia naujas nepilnamečių apsaugos internete priemones.
„Turimi duomenys rodo, kad nepilnamečių patiriama žala internete yra didelė, todėl reikia imtis papildomų veiksmų ES lygiu“, – Eltai perduotame komentare nurodė EK atstovybė.
Vis daugiau ES valstybių narių priima arba svarsto nacionalinius teisės aktus dėl minimalaus amžiaus naudojantis tam tikromis internetinėmis paslaugomis. Komisija šiuo metu vertina aštuonių valstybių narių parengtus nacionalinių teisės aktų projektus.
„Jeigu valstybė narė priima nacionalinį teisės aktą, nustatantį minimalų amžių, apie tai turi būti pranešama Komisijai. Tuomet Komisija gali jį išanalizuoti ir patikrinti jo suderinamumą su ES teise“, – nurodo EK atstovybė.
Komisija taip pat yra parengusi amžiaus patikros sprendimą, leidžiantį vartotojams patvirtinti, kad jie yra sulaukę nustatyto amžiaus, neatskleidžiant platformai savo tapatybės ar tikslaus amžiaus.
Seime siūloma nustatyti 16 metų ribą
ELTA primena, kad D. Ulbinaitės inicijuotomis pataisomis siūloma nustatyti 16 metų ribą savarankiškam naudojimuisi socialiniais tinklais bei įpareigoti platformas patikimai tikrinti vartotojų amžių.
Nepilnamečių apsauga internete ES lygiu jau reglamentuojama Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA). Šiemet EK preliminariai nustatė galimus SPA pažeidimus, susijusius su nepilnamečių apsauga ir priklausomybę skatinančiu „TikTok“, „Instagram“ bei „Facebook“ dizainu.
Šių metų liepą speciali EK ekspertų grupė taip pat pateikė rekomendacijas dėl vaikų saugumo internete, tarp jų – dėl amžių atitinkančio naudojimosi socialiniais tinklais ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą