„Lietuvos geležinkeliai“: keleivinis traukinys į Minską nevyksta nuo pernai, kroviniai į Baltarusiją gabenami įprastai

Keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Minsko dėl karantino sustabdytas dar pernai ir iki šiol nėra atnaujintas.

Klaipėdos jūrų uoste dalis baltarusiškų naftos produktų buvo nukreipta ne per Klaipėdą. Tačiau kitų baltarusiškų krovinių srautas augo: bendras baltarusiškų krovinių kiekis išlieka panašus kaip pernai – apie 30 proc. visos krovos.  

Lietuvos banko vertinimu, Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas labiausiai paveiktų transporto sektorių.

Briuselyje pirmadienį susitikę Europos lyderiai paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutraukti Europos oro susisiekimo ryšiai su Baltarusija po to, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas sukėlė tarptautinį skandalą sekmadienį liepęs pakelti naikintuvą ir nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį airių bendrovės „Ryanair“ lainerį, kuriame buvo ieškomas 26 metų aktyvistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.

Sofia Sapega, be.ehu.lt nuotr

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis žadėjo, jog bendrija imsis tolesnių sankcijų prieš Baltarusiją artimiausiu metu, įskaitant 5-ąjį sankcijų paketą liepą. 

Pervežimą vertina kaip rizikingą veiklą

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, jog visi baltarusiški kroviniai sudaro apie trečdalį krovinių vežimo geležinkeliu bendrovės „LTG Cargo“ krovinių srauto. Didžiąją dalį viso baltarusiško krovinių srauto sudaro trąšos.

Iki šių metų vasario mėnesio „LTG Cargo“ vežė ir BNK krovinius – naftos produktus, o pernai šios bendrovės visas krovinių srautas sudarė apie 3,7 proc. viso 2020 m. bendrovės pervežto krovinių kiekio.

„Pastaraisiais metais baltarusiškų krovinių apimtys buvo stabilios, o šiuo metu iš Baltarusijos kroviniai yra gabenami įprastai – per keturis mėnesius pervežėme kiek daugiau trąšų nei atitinkamu metu pernai“, – Alfa.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Martynas Burba.

Nutrūkus baltarusiškų krovinių vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją, galimų praradimų įtaka LTG grupei būtų reikšminga.

Jo teigimu, nutrūkus baltarusiškų krovinių vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją, galimų praradimų įtaka LTG grupei būtų reikšminga.

„Bendrovė jau anksčiau baltarusiškų krovinių pervežimo veiklą laikė kaip turinčią aukštą verslo riziką. Dėl to „LTG Cargo“ bendrovė ir visa LTG grupė jau anksčiau sutelkė pastangas į verslo rizikų diversifikavimą, tarptautinę plėtrą ir naujų paslaugų vystymą. 

„LTG Cargo“ pernai įsteigė antrinės bendrovės Lenkijoje ir Ukrainoje, kur aktyviai plečia savo veiklą. Dar šiemet bendrovė  pradės intermodalinius pervežimus, sujungdami Lietuvą su Vakarų Europa, taip pat pasirašyti preliminarūs susitarimai  su potencialiais klientais Ukrainoje dėl lokomotyvų nuomos.

Ekonominių sankcijų taikymas ar jų išplėtimas sprendžiamas ES ir nacionaliniu lygiu.

„Jeigu būtų nuspręsta dėl sankcijų, apimančių baltarusiškų krovinių pervežimą, bendrovė besąlygiškai jų laikysis“, – pabrėžė M. Burba.

Susisiekimas keleiviniu traukiniu Vilnius–Minskas sustabdytas dar 2020 m. kovo 16 d. – paskelbus karantiną – ir atnaujintas nėra dėl epidemiologinės situacijos.

Baltarusijos kroviniai sudaro 30 proc. krovos 

2020 m. Klaipėdos uoste baltarusiškų krovinių perkrauta 15,6 mln. tonų (apie 32 proc. visos krovos), kai bendra uosto krovinių apyvarta buvo 47,8 mln. tonų. 2019 m. buvo krauta 14,1 mln. tonų (30,5 proc.) baltarusiškų krovinių, o iš viso Klaipėdos uoste buvo perkrauta 46,3 mln. tonų.

Kaip Alfa.lt sakė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, šiemet dalis naftos produktų buvo nukreipta ne per Klaipėdą. Tačiau kitų baltarusiškų krovinių srautas augo.

Algis Latakas.

Tad kol kas bendras baltarusiškų krovinių kiekis išlieka panašus kaip pernai – apie 30 proc. visos krovos. Bendra šių metų sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uosto krovinių apyvarta yra 14,98 mln. tonų krovinių (2,2 proc. daugiau nei pernai).

„Vienas pagrindinių Klaipėdos uosto pranašumų yra krovinių diversifikacija.

Esant didesnei krovinių diversifikacijai, uosto veikla ir rezultatai yra mažiau veikiami neigiamų pokyčių konkrečioje krovinių rinkoje.

Uoste nuolat gerinamos sąlygas verslui – gilinamas uostas, statomos naujos krantinės didesniems laivams, rengiami projektai uosto teritorijos plėtrai, kad būtų galima pritraukti naujų investicijų“, – teigė jis.

Pasak A. Latako, uoste dirbančios privačios įmonės nuolat vykdo rinkodarą, visuomet yra aktyviai ieškomos ir išnaudojamos naujos galimybės.