„Lietuvos geležinkeliai“ slepia informaciją apie keleivių sodinimą į autobusus – tai konfidencialu

Alfa.lt rašė apie padažnėjusius atvejus, kai dėl traukinių ar geležinkelių infrastruktūros gedimo bilietus įsigiję „Lietuvos geležinkelių“ keleiviai buvo persodinami į autobusus arba iš karto keliavo specialiai užsakytais autobusais.

Po straipsnio pasirodymo „Lietuvos geležinkeliai“ redakcijai atsiųstame rašte tvirtino, kad portalo pateikta informacija „pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, žemina fizinių asmenų garbę ir orumą“.

Valstybės iš dalies išlaikoma bendrovė reikalavo paneigti neva tikrovės neatitinkančius teiginius apie teikiamas nekokybiškas keleivių vežimo paslaugas, tačiau įtikinamų argumentų, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės, nepateikė.

Žiniasklaidai vis dažniau pranešant apie „Lietuvos geležinkelių“ traukinių ir infrastruktūros gedimus, bendrovė pradėjo reklamos kampaniją, siekdama įtikinti, kad jos paslaugų kokybė pranoksta senas geležinkelio transporto tradicijas turinčių Šveicarijos ir Vokietijos analogiškų įmonių veiklos rodiklius.

Kaip argumentą įmonė pasitelkia statistinį metodą, rodantį metinę traukinių vėlavimų statistiką bendrame maršrutų sraute.

Tačiau bendrovė atsisako paskelbti visus atvejus, kai pastaraisiais metais dėl įvairių gedimų atšaukė traukinius, o keleiviams vežti užsakinėjo autobusus.

Bendrovės teigimu, tokia informacija yra konfidenciali.

Nervinga reakcija

Naujienų portalas Alfa.lt sausio mėn. rašė apie vis dažniau pasitaikančius atvejus, kai dėl traukinių ar geležinkelių infrastruktūros gedimo bilietus įsigiję keleiviai buvo persodinami į autobusus, arba įsigiję traukino bilietą nuo kelionės pradžios iki pabaigos vyko „Lietuvos geležinkelių“ specialiai užsakytu autobusu.

Nuo praėjusių metų rugsėjo iki metų pabaigos tokių atvejų pasitaikė kiekvieną mėnesį, kai kuriuos iš jų plačiai nušvietė šalies žiniasklaida.

Kiek iš viso būta pernai tokių incidentų, sužinoti beveik neįmanoma, nes „Lietuvos geležinkeliai“ tokią informaciją nuo visuomenės slepia.

„Lietuvos geležinkeliai“ į publikaciją reagavo gana nervingai – redakcijai atsiųstame atsakyme tvirtino, kad paskelbta informacija „pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, žemina fizinių asmenų garbę ir orumą“ bei reikalavo paneigti „tikrovės neatitinkančius teiginius“.

Paaiškinome, kad atvejų, kai saugios kelionės traukiniu besitikintys ir bilietus įsigiję keleiviai persodinami į autobusus, viešinimas yra viešasis interesas, kurį ginti yra viena žiniasklaidos funkcijų.

Atsakyme įmonei taip pat nurodėme, kad „Lietuvos geležinkelių“ reputaciją žemina ne žiniasklaida, o pati įmonė, nesugebanti kokybiškai vykdyti keleivių pervežimo veiklos, kuri įmonei kompensuojama mokesčių mokėtojų lėšomis.

Informacijos neteikia

Kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ kvestionavo Alfa.lt teiginius, kad incidentai valstybiniuose geležinkeliuose pastaruoju metu vyksta ypač dažnai, paprašėme išvardyti visus atvejus (atskirai nurodant datas, įvykį ir įvykio priežastis), kai 2022 m. ir 2023 m. traukinio bilietus įsigiję ir traukiniais keliavę keleiviai kelionės metu buvo persodinti į autobusus arba traukinio bilietus įsigiję keleiviai buvo informuoti, kad jų kelionė vyks ne traukiniu, o autobusu, ir jie kelionės tikslą pasiekė užsakytu autobusu.

Tokią informaciją, motyvuodami konfidencialumu, „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti atsisakė.

Bendrovė nepaaiškino, kodėl duomenys apie gedimus ir jų priežastis geležinkelio transporte laikomi konfidencialiais, bet paaiškino, kodėl negali teikti informacijos, kurios Alfa.lt neprašė.

„Apgailestaujame, tačiau prašoma pateikti informacija apie pirktų keleivių vežimo autobusais paslaugų kiekį, keleivių maršrutus ir už jas sumokėtas sumas yra laikoma konfidencialia informacija, todėl negali būti atskleista“, – atsakyme redakcijai teigė „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ komunikacijos partnerė Olga Malaškevičienė.

Be kitko, Alfa.lt prašė nurodyti, kada ir kuriais kanalais traukinio bilietus įsigiję ir „Lietuvos geležinkelių“ į autobusus persodinti keleiviai vėliau buvo informuoti apie įvykio, dėl kurio patyrė neplanuotų nepatogumų, priežastis, kurios vėliau buvo nustatytos vidinio ar kitokio tyrimo metu.

„Tokią informaciją suteiktumėme kiekvienam keleiviui, jam paprašius“, – tikino bendrovė.

Ar būta atvejų, kai keleivių prašymu tokia informacija būdavo suteikiama, įmonė nenurodė.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat atsisakė atskleisti, kiek kartų 2022 m. ir 2023 m., siekdami persodinti keleivius iš traukinių į autobusus, pirko paslaugas iš privačių vežėjų, teikiančių tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas, ir kiek už šias paslaugas privatiems vežėjams sumokėjo.

„Apgailestaujame, tačiau prašoma pateikti informacija apie pirktų keleivių vežimo autobusais paslaugų kiekį ir už jas sumokėtas sumas yra laikoma konfidencialia informacija, todėl negali būti atskleista“, – atsakė bendrovė.

Kreipėsi į susisiekimo ministrą

Po Alfa.lt publikacijos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija išplatino pranešimą, kuriuo informavo, kad „pasipylus pranešimams apie incidentus, kai dėl traukinių gedimų keleiviai persodinami į autobusus ir gaišta laiką“, socialdemokratai raštu kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį.

Opozicijai priklausantys Seimo nariai retoriškai klausė, kodėl traukinių keleiviai „naktimis tampomi autobusais“.

Pranešime cituotas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad keleivių pervežimas yra dotuojamas mokesčių mokėtojų pinigais.

„Daugėjant gedimų ir avarijų, nieko negirdėti, ko žada imtis ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“. Todėl kreipiamės reikalaudami atskleisti realią situaciją ir išdėstyti veiksmų planą. Taip tiesiog negali būti: moki mokesčius, o paskui tave ten tampo naktimis po 10 val., iš Plungės rajono perpildytu autobusu veža į Vilnių ir pan. Moderniame geležinkelių susisiekime to tiesiog negali būti“, – piktinosi G. Paluckas.

Parlamentaras pabrėžė, kad dėl geležinkelių ir ministerijos vadovų neveiksnumo kenčia labai konkretūs žmonės, kurie dešimtis valandų sugaišta tose avarijose, dėl gedimų ir sutrikimų yra vežiojami autobusais.

„Jeigu turime besikartojančius ir dažnėjančius gedimus važiuojant į Kauną ir Klaipėdą, tai pirmiausia reikia susitvarkyti čia, o tada jau mojuoti gražiais turistiniais lankstinukais“, – teigė G. Paluckas.

Subsidijuojama veikla

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo paslaugai Lietuvoje teikti 2022 m. buvo skirta 36 mln. eurų valstybės dotacija. 2023 m. galutinių audituotų duomenų įmonė dar neturi.

„Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pasirašė keleivių vežimo sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui, kuria įsipareigojama teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transporto paslaugas ir kurti patogesnes sąlygas keliauti traukiniais visiems žmonėms, įskaitant turinčius individualių poreikių, bei skatinti naudojimąsi tvaresniu viešuoju geležinkelių transportu ir mažinti transporto poveikį aplinkai“, – teigė O. Malaškevičienė.

Būtinybę sudaryti tokią sutartį ir finansuoti geležinkelio maršrutus, kurie yra būtini užtikrinant gyventojų poreikį keliauti viešuoju tarpmiestiniu transportu, bet nėra komerciškai pelningi, LTG atstovė teigimu, numato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir yra įprasta praktika Europos Sąjungoje.

„Sutartimi siekiama, kad vis daugiau keleivių rinktųsi geležinkelių transportą, o jų skaičius Lietuvoje 2025 m. išaugtų iki 6 mln., o 2030 m. – iki 10 mln.“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Anot jos, planuojama, kad vidutinė metinė dalinio finansavimo suma keleiviams vežti sieks 40 mln. eurų, tai leis užtikrinti būtinąjį finansavimą ir atnaujinti traukinių parką.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininkė yra Lietuvos valstybė, jai priklauso 100 proc. akcijų, o akcininko teises įgyvendina Susisiekimo ministerija.

Statistika įvaizdžiui gerinti

Sausio mėn. „Lietuvos geležinkeliai“ išplatino reklaminį pranešimą, kuriame teigė, kad bendrovės teikiama paslaugų kokybė pranoksta geležinkelių transporto kompanijų Europoje rodiklius.

Teiginiui pagrįsti įmonė panaudojo ne išorės auditorių, o pačios surinktą statistiką.

Komunikacijos partnerės O. Malaškevičienės parengtame pranešime tikinama, kad, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ duomenimis, pernai į galinę stotį laiku atvyko apie 95 proc. traukinių.

„Tai yra daugiau nei Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) kasmet įvertinamas vidutinis rodiklis, kuris 2022 m. siekė apie 93 proc. Lietuvoje jau kelintus metus traukiniai atvyksta punktualiau nei Vokietijoje ar Šveicarijoje“, – teigė O. Malaškevičienė.

Pasak pranešimo, „LTG Link“ kasdien Lietuvoje atlieka daugiau kaip 170 reisų traukiniais ir iš viso 2023 m. keleivius vežė beveik 62 tūkst. reisų.

Įmonės nurodomas rodiklis, kad į galinę stotį laiku atvyko apie 95 proc. traukinių, esą geresnis nei kai kuriose Europos šalyse.

„Vienos didžiausių Europoje geležinkelio bendrovių Vokietijoje traukinių punktualumas praėjusių metų pirmą pusmetį siekė apie 92 proc., 2022 m. – apie 91 proc. Šveicarijos traukinių punktualumas siekė 92,5 proc. Naujausia 2023 m. punktualumo statistika Belgijoje rodo, kad į galinę stotį laiku atvyko tik 87,5 proc. traukinių“, – teigė O. Malaškevičienė.

Anot jos, 2023 m. apie 57 proc. vėlavimų Lietuvoje nulėmė infrastruktūros darbai ar greičio ribojimai.

Lieka neaišku, kodėl punktualumu Europoje išsiskiriantys „Lietuvos geležinkeliai“ slepia informaciją apie gedimus ir įvykius, kai traukinio bilietus įsigiję keleiviai buvo sodinami į autobusus.

Tokių duomenų palyginamoji statistika padėtų sudaryti aiškesnį vaizdą apie tikrąją „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo paslaugų kokybę.