Lietuvos mokyklose - landsbergizmo propaganda

Tėvai stebisi mokyklos pasirinkimu ir tuo, kad dalyvavimas ne tik mokamas, bet ir privalomas. Kai kurie pastebi, jog tai labai primena sovietinius laikus ir tuometinę propagandą.

Susirūpinusių tėvų informacija apie tokią mokyklos organizuojamą išvyką socialiniame tinkle pasidalijo žurnalistė Rūta Janutienė.

Ji paskelbė žinutę, kurią vienos klasės tėvai gavo iš vaikų auklėtojos. „Sveiki, Vasario 16-osios proga vasario 11 d. visiems gimnazijos moksleiviams ir mokytojams kino teatre užsakyta dokumentinio filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją" peržiūra.

Pagal atliktą apklausą, visi pirmų klasių moksleiviai išvykoje dalyvaus. Lieka namuose tik tie, kurie dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti filmo peržiūroje (liga, kt. priežastys).

Filmo pradžia - 9 val., pabaiga - 13.15 val.

Moksleiviai į kino teatrą atvyksta savarankiškai. Bilietus, už kuriuos moksleiviai sumokėjo po 4 eurus, išdalinsime ketvirtadienį.

Po seanso moksleiviai grįžta į namus ir atostogauja iki vasario 20 d.", - rašoma auklėtojos žinutėje.

Panašu, kad dalyvavimas keturių valandų trukmės filme devintokams yra būtinas. O nedalyvauti galima tik turint labai rimtą priežastį.

Priminė sovietinius laikus

Tokia informacija greitai sulaukė didžiulės kritikos socialiniame tinkle.

Daugybė komentatorių stebėjosi, kodėl politinis filmas vaikams yra privalomas ir negalima atsisakyti tokiame renginyje dalyvauti.

Kai kuriems tai priminė sovietinius laikus, kai partinė propaganda buvo skleidžiama ir ugdymo įstaigose, kiti prisiminė, kaip anuomet visi mokyklos moksleiviai ir mokytojai privalėdavo vykti stebėti tokių filmų kaip „Leninas spalyje".

Nieko blogo nemato

„Vakaro žinios" kreipėsi į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorių Rytį Komičių, teiraudamosis, kas parinko filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją" ir kodėl moksleiviai primygtinai verčiami dalyvauti.

Direktorius patikino, kad sprendimą priėmė administracija, kuri rėmėsi gimnazijos istorijos mokytojų iniciatyva ir argumentais.

„Ši žinia per klasių vadovus buvo perduota moksleiviams, išklausyta jų nuomonė, ar tokį renginį verta organizuoti. Kino filmo peržiūroje savo lėšomis dalyvauti nusprendė didelė dalis moksleivių.

Tiems, kurie nenorėjo ar dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti filmo peržiūroje (tokių yra apie 20 proc.), gimnazijoje bus organizuojamos šventinės pamokos, kad valstybinės reikšmės šventė būtų paminėta prieš prasidedant žiemos atostogoms", - nurodė R.Komičius.

Paklaustas, ar sulaukė moksleivių ar tėvų kritikos dėl pasirinkto filmo, mokyklos vadovas patikino, kad nepasitenkinimo nebuvo.

Šis filmas kino teatruose šiemet pasirodė minint Sausio 13-ąją.

Kaip rašoma filmo aprašyme, tai yra filmas apie unikalų lietuvių tautos istorijos momentą, kuris visiems laikams liks įamžintas kino istorijoje.

Filme Lietuvos nepriklausomybės istoriją iš savo atsiminimų pasakoja pats V.Landsbergis.

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „Current Time TV", Prahos pilietinė visuomenė, AB „Linas Agro Group".

Interviu su žurnaliste Rūta JANUTIENE:

- Informacija apie filmo peržiūrą su jumis pasidalijo moksleivių tėvai?

- Taip, pasidalijo tėveliai. Viešai apie tai skelbti jie bijojo, todėl atsiuntė man, kad paviešinčiau, kas vyksta mokyklose. Štai kokie laikai atėjo - tėvai bijo neleisti vaikų į Landsbergį šlovinantį filmą. Jiems nepriimtinas toks filmo pasirinkimas, bet prieštarauti mokyklos sprendimui nedrįsta.

Gal todėl auklėtoja ir džiaugiasi šimtaprocentiniu moksleivių dalyvavimu.

Man, kaip žmogui, kuris gimė Sovietų Sąjungoje, perėjo šiurpas. Tai yra grįžimas į sovietmetį su visais jam priklausančiais požymiais. Anuomet moksleivius taip pat varydavo į visokių rusiškų filmų apie Spalio revoliuciją peržiūras.

Dabar vyksta tas pats. Skirtumas tik tas, kad sovietmečiu tokie seansai buvo nemokami, o dabar reikia susimokėti.

Tai ne tik primena sovietinius laikus, tai ir yra sovietiniai laikai.

Štai verslininkas už valstybės ir verslo pinigus sukuria filmą, kuriame apstu istorinių klaidų. Jau pačiame filmo pavadinime pateikiamas melas.

Juk Sąjūdis prasidėjo, nes susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, buvo Sąjūdžio Taryba - daugybė žmonių, valstybės šviesuomenės ratas.

O dabar Landsbergis „paišo", neva buvo tik jis ir lyg tarp kito dar ir žmonės, kurie rinkosi į jo mitingus.

Panašu į tai, kai Stalinas karpė savo bendražygių veidus iš nuotraukų. Landsbergis, kuriam pataikauja visas valstybės aparatas, daro tą patį.

Žmonės, kurie prisimena tuos laikus, bijo kaip sovietmečiu. Tai yra pamoka už sėdėjimą ant sofos.

- Kol vieni pasyviai sėdi, kiti kryptingai veikia.

- Dabar išgyvename tingėjimo būti piliečiu „pagirias". Viena vertus, tai baisu ir liūdna, tačiau, kita vertus, tai yra skaistykla.

Tikiuosi, kad dar ne pragaras. Kiekvienas policininkas, kuris savo darbą paverčia politika, kiekvienas politikas, kuris tyli, ir kiekvienas tėvas, kuris viešai nesipriešina tokiems dalykams, meta grumstą ant Lietuvos „karsto". Užtektų pasakyti „ne".

Bet mūsų šalyje įprasta laukti, kol už mūsų teises pakovos kitas. Tačiau kovoti reikia pačiam.

- Kodėl taikiniu tampa jaunimas, moksleiviai?

- Landsbergis supranta, kad jo „megztos beretės", publika, kuri už jį balsavo, išmiršta.

Todėl dabar nusitaikyta į jaunimą. Landsbergis buvo labai kruopštus, peržiūrinėdamas naujosios istorijos puslapius, kurie būdavo įtraukiami į vadovėlius, enciklopedijas. Juk jis buvo įvairių redkolegijų narys ir nuosekliai dalyvavo tokiame istorijos klastojimo procese.

Vėliau visa tai buvo apmokėta iš mūsų pinigų, o po mokyklas pradėjo vaikščioti Landsbergiui palankūs įtakotukai.

Taip auginama neišsilavinusių jaunuolių karta, kuri nenori skaityti šaltinių, nenori domėtis, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Gabriuko karta yra globalios Lietuvos, negerbiančios savo kalbos ir istorijos, karta.

Mūsų švietimo sistema nustojo mokyti vaikus galvoti, analizuoti ir suprasti. Liko tik kalimas ir ideologija. Vaikai nesimoko, jie yra indoktrinuojami. Ir tai vyksta labai agresyviai.