Nemokantiems alimentų – griežtas smūgis: siūloma atimti teises, leidimus ir priversti dirbti

Kokių ribojimų tikėtis skolininkams?

Jei asmuo vengs mokėti alimentus, jam bus taikomos šios administracinio poveikio priemonės:

• Vairuotojo pažymėjimo sustabdymas (įskaitant asmenines ir pramogines transporto priemones).
• Leidimų medžioti ir žvejoti atėmimas ar jų galiojimo sustabdymas.
• Draudimas įsigyti ar laikyti ginklą.

Privalomas įdarbinimas: neturintys pajamų turės registruotis Užimtumo tarnyboje ir privalės priimti siūlomą darbą.

Kodėl prireikė tokių griežtų priemonių?

Statistika šiurpina: šiuo metu Lietuvoje apie 100 tūkst. vaikų laukia nesumokėtų alimentų, o bendra skola siekia net 204,5 mln. eurų.

„Šią naštą velka visi mokesčių mokėtojai, tuo tarpu tie, kurie turėtų išlaikyti vaikus, dažnai nekliudomi pramogauja“, – teigia D. Razmislevičius.

 Pastebima, kad daugiau nei 60 % skolininkų oficialių pajamų neturi, o jų atlyginimai „staiga sumažėja“ vos gavus potvarkį dėl išieškojimo.

Kada pokyčiai įsigalios?

Jei Seimas pritars šiems pakeitimams, griežtos priemonės skolininkus pasieks jau nuo šių metų lapkričio mėnesio. 

Tikimasi, kad tai padės efektyviau išieškoti lėšas iš asmenų, kurie šiuo metu pajamas slepia šešėlyje.

Kaip kitos Europos šalys kovoja su alimentų vengiančiais asmenimis

Daugelyje ES šalių požiūris į vaiko išlaikymą yra bekompromisis: valstybė skolininką mato ne kaip privatų asmenį, o kaip asmenį, vagiantį iš savo vaiko ir visų mokesčių mokėtojų.

Skandinavijos modelis: Valstybė moka pirma, o tada išieško

Švedijoje ir Norvegijoje sistema veikia itin efektyviai. Jei vienas iš tėvų nemoka alimentų, valstybė (per specialius fondus) iškart išmoka lėšas vaikui, kad jis nepajustų trūkumo. 

Tačiau tada visa valstybės mašina atsisuka į skolininką. 

Valstybinės institucijos turi prieigą prie visų skolininko banko sąskaitų ir pajamų – skola nurašoma automatiškai, paliekant tik būtinąjį pragyvenimo minimumą. Skandinavijoje „šešėlis“ beveik neįmanomas.

Lenkija: Griežtos kalėjimo bausmės ir elektroninis stebėjimas

Kaimyninėje Lenkijoje prieš kelerius metus įstatymai buvo gerokai sugriežtinti. Jei asmuo vėluoja sumokėti sumą, lygią trims kasmėnesinėms išmokoms, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. 

Skolininkai gali būti baudžiami laisvės apribojimu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki vienerių metų. 

Be to, Lenkija aktyviai naudoja viešus skolininkų sąrašus, kurie veikia kaip efektyvi „gėdos stulpų“ priemonė.

Prancūzija: Teisių ribojimas ir pasų galiojimas

Prancūzijoje, kaip ir siūloma Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimo sustabdymas yra įprasta praktika. 

Tačiau prancūzai eina dar toliau – kai kuriais atvejais gali būti ribojamas net asmens paso galiojimas, kad skolininkas negalėtų išvykti iš šalies (ypač už ES ribų), kol nepadengs įsiskolinimo.

Vokietija: „Fiktyvaus darbingumo“ principas

Vokietijos teismų praktika yra viena griežčiausių pajamų slėpimo atžvilgiu. Jei tėvas sako „aš neturiu darbo“, teismas taiko „fiktyvaus darbingumo“ taisyklę. 

Vertinama, kiek žmogus galėtų uždirbti pagal savo kvalifikaciją ir sveikatą. Jei jis tyčia nesieka pajamų, skola vis tiek auga pagal potencialų uždarbį, o už piktybinį vengimą dirbti gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pagrindinės priemonės, kurios veikia Europoje:

Šaltinis: Europos teisingumo ir socialinių reikalų apžvalga / Alfa.lt