Ligoninės viešieji pirkimai – kyšiai ir brangios dovanos „draugystei palaikyti“ (I d.)

Kur medicinine įranga prekiaujančios įmonės brangiomis dovanomis bei kyšiais lepino tiek E. Bierontą, tiek tuometį ligoninės vadovą Antaną Martusevičių.

Nagrinėjant bylą ėmę kyšius prisipažino ir keli kiti ligoninėje tuo metu dirbę asmenys. Įdomu tai, kad jie iki šiol ligoninėje eina vadovaujančias pareigas, o A. Martusevičius direktoriaus kėdę paliko tik mero dosniai apdovanotas už gerus darbo rezultatus.

Remontavo automobilį ir apdovanojo grynaisiais

Tiriant minėtą iš didelės apimties STT atliekamo tyrimo atskirtą bylą nagrinėti keturi epizodai, įvykę 2020-aisiais ir 2021-aisiais, kuomet tuomečiam ligoninės viešųjų pirkimų specialistui E. Bierontui buvo atsilyginta už galimai palankius sprendimus renkantis, iš ko pirkti medicininę įrangą, medikamentus bei kitas priemones.

Dviem atvejais iš keturių atsilyginta ne grynaisiais, bet apmokant už šio specialisto asmeninio automobilio tikrą ar tariamą remontą: vienu kartu apmokėta tūkstančio eurų, antru – 600 eurų sąskaita-faktūra.

Kitais dviem atvejais užfiksuoti piniginio kyšio paėmimo faktai. Pirmasis įvyko 2020 metų spalį restorane „Leleko“ Vilniuje, prie pietų stalo susėdus A. Martusevičiui, E. Bierontui ir kelioms medicininėmis priemonėmis prekiaujančioms įmonėms atstovaujančiam V. K.

Pastarasis Plungės ligoninės viešųjų pirkimų specialistui per du kartus padavė ne mažiau kaip po 50 eurų.

Kiek kupiūrų tiksliai buvo perduota, iš vaizdo fiksavimo kameros padaryto įrašo nepavyko nustatyti, apklausiami šios istorijos dalyviai dievagojosi, jog tiek pirmą, tiek antrą kartą į E. Bieronto saują įčiuožė tik po 50 eurų.

Antrą kartą panaši situacija užfiksuota 2021-ųjų vasarį Klaipėdoje, prekybos centro „Arena“ aikštelėje, kuomet E. Bierontas savo automobilyje už prielankumą ir informaciją apie tai, kokių medicininių priemonių reikia ligoninei, iš V. K. paėmė 600 eurų kyšį.

Norėjo tik pagelbėti senam pažįstamui?

Tyrėjams aiškinantis, kaip atsitiko, kad ne pats E. Bierontas padengė savo asmeninio automobilio remonto išlaidas, o medicinine įranga prekiaujanti UAB „Limeta“, šis suokė, kad minėtos įmonės direktorius tiesiog norėjo pagelbėti jam – bėdų prispaustam senam bičiuliui.

Apklausų metu Klaipėdoje gyvenantis E. Bierontas pasakojo „Limetos“ direktorių Virginijų Domarką pažįstantis jau seniai.

Esą sykį sutiktas jis paklausė, kaip sekasi. E. Bierontas atsakė, kad blogai – sugedo jo asmeninis automobilis, kuriuo važinėja iš namų Klaipėdoje į darbą Plungėje.

Išgirdęs tai verslininkas ir politikas (V. Domarkas iki STT paviešinant informaciją apie jam mestus įtarimus kyšininkavimu ėjo Kretingos Tarybos nario pareigas, atstovavo Lietuvos socialdemokratų partijai) esą pasisiūlė apmokėti jo remonto išlaidas.

Tiksliau – dalį jų, mat remontas kainavo du tūkstančius eurų, o įmonės vadovas pasiūlė padengti pusę šios sumos.

E. Bierontui beliko autoservise (jei automobilis išties buvo remontuojamas, šito tyrėjams nepavyko nustatyti) nurodyti, kad sąskaita būtų nusiųsta „Limetai“.

E. Bierontas tyrėjams iš pradžių aiškino tokį V. Domarko poelgį supratęs kaip draugišką seno bičiulio gestą ir norą padėti atsitikus bėdai. Bet papildomos apklausos metu klaipėdietis kiek pakeitė savo poziciją ir jau prabilo apie tai, kad „Limetos“ vadovas tokiu būdu jam atsidėkojęs už suteiktas konsultacijas apie ligoninės planuojamus viešuosius pirkimus.

Esą šis klausinėjo pirkimo detalių, jį domino procedūriniai dalykai, bet jokios kalbos apie pirkimo sąlygų pritaikymą prie „Limetos“ parduodamos įrangos parametrų esą nebuvo. Už automobilio remontą verslininkas sumokėjęs tiesiog kaip „už gerų santykių palaikymą“.

Tuo metu ligoninė ruošėsi pirkti du rentgeno aparatus. E. Bierontas vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą. Gauti dviejų įmonių – „Limetos“ ir „Grainos“ – pasiūlymai, su abejomis ir sukirsta rankomis, abiem už rentgeno aparatus sumokėta po beveik 200 tūkst. eurų.

Tiesa, papildomos apklausos metu E. Bierontas patvirtino, kad „Limeta“ kiek vėliau apmokėjo ir dar vieną – 600 eurų – sąskaitą už jo asmeninio automobilio remontą. Dėl to susitarta susitikus Vilniuje ir pokalbyje dalyvaujant A. Martusevičiui.

Ši dovana galimai buvo susijusi su kitu viešuoju pirkimu, mat įsigijusi rentgenus ligoninė ruošėsi pirkti endoskopą. Nenustebinsime pasakydami, kad jį įsigijo už 150 tūkst. eurų iš konkursą laimėjusios tos pačios „Limetos“.

Savivaldybė nusiplovė rankas?

Iš bylos medžiagos matyti, kad šios machinacijos vyko užsimerkiant ligoninės steigėjai – Savivaldybei.

Mat iš Sveikatos apsaugos ministerijos buvo atėjęs nurodymas, kad už minėtus 400 tūkst. eurų, skirtų pačios ministerijos, rentgeno aparatus turi pirkti ne ligoninė, o Plungės rajono savivaldybė, tačiau po ilgų diskusijų buvo nuspręsta kitaip – pirkimą vykdys pati ligoninė, gavusi Savivaldybės įgaliojimą.

Suuodę pinigus, rentgenais prekiaujančių įmonių, tarp jų – ir „Limetos“, atstovai ėmė lankytis ligoninėje su pasiūlymais ir informaciniais bukletais. Akivaizdu, šitaip stengtasi ne be reikalo.

E. Bierontas liudijo parengęs visus pirkimo dokumentus ir nusiuntęs Savivaldybei suderinti, o nesulaukęs iš šios suderinimo, pirkimą paskelbė Viešųjų pirkimų portale. Gauti trys pasiūlymai, vienas atmestas kaip neatitinkantis reikalavimų. Kaip minėta, sutartys pasirašytos su „Limeta“ ir „Graina“.

Nubyrėdavo ir direktoriui

Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų rentgeno aparatų pirkimai gerokai pastorino ir tuomečio ligoninės direktoriaus A. Martusevičiaus piniginę.

Apklausos metu E. Bierontas nurodė, kad „apie įtarime minimus 4 tūkst. eurų nieko nežinojo, A. Martusevičius jam nieko nesakė ir su juo šiais pinigais nesidalino. Už 2020 metais vykdytą rentgeno aparatų viešąjį pirkimą (jis pats – aut.) jokių pinigų negavo.“

Apie santykius su ligoninės vadovu A. Martusevičiumi kalbėjo ir kitas įtariamasis šiame tyrime – jau minėtas kelioms medikamentais prekiaujančioms įmonėms atstovaujantis V. K. – tas pats, kuris davė piniginius kyšius E. Bierontui Vilniuje ir Klaipėdoje.

Apklausiamas V. K. dėstė įvairiomis sumomis pamalonindavęs ir A. Martusevičių. Sumos esą būdavo nedidelės – 100–400 eurų.

Tą patvirtino ir pats A. Martusevičius. Apklausiamas jis nė nebandė gintis dėl ant jo mesto šešėlio.

Pasakojo, kad pradėjęs vadovauti Plungės ligoninei 2007 metais susipažino su V. K. kaip įmonės, prekiaujančios medicininėmis priemonėmis, atstovu.

Esą šis jau buvo ligoninėje žinomas tiekėjas, nors jokio susitarimo, kad pirks tik iš jo atstovaujamų įmonių, esą nebuvo.

Vis tik iš jų buvo perkama gana dažnai.

O išreikšdamas dėkingumą už naudingą bendravimą V. K. duodavo pinigų – A. Martusevičiaus žodžiais, ne mažiau kaip po 50 ir ne daugiau kaip po 100 eurų vienu metu.

Tačiau tyrimo metu užfiksuoti  V. K. parodymai apie paskutinįjį jo apsilankymą Plungės ligoninėje, vykusį visai prieš pat didžiąsias kratas – 2021-ųjų vasario 24 dieną, rodo ką kitą.

Tądien jis bankomatuose Plungėje išsigryninęs 2 400 eurų ir išdalinęs juos ligoninės vadovams bei dar keliems jam palankiems asmenims. A. Martusevičius gavęs tūkstantį eurų, bet tai nebuvo didžiausia tądien už gerus santykius įteikta piniginė dovana.

Kas buvo apdovanotas solidesne suma ir kam dar kliuvo iš minėtosios 2 400 eurų sumos, skaitykite kitame „Žemaičio“ numeryje.

Vienas dar laukia tyrimo baigties, kitas jau nuteistas

O šįkart pabaigai trumai priminsime, kad A. Martusevičiui įtarimai ėmus kyšius pareikšti 2021 metų kovą, darbo sutartis jam prašant nutraukta tik tų pačių metų rugpjūtį.

Jis išlydėtas su mero Audriaus Klišonio sprendimu jam išmokėta solidžia šešių mėnesių atlyginimų dydžio išeitine kompensacija, siekiančia 17 tūkst. eurų. Dar 3 tūkst. eurų pridėti už nepanaudotas atostogas.

STT tyrimas A. Martusevičiaus atžvilgiu dar tebevyksta, o štai E. Bierontas, kaip minėta, jau sulaukė teismo sprendimo.

Buvęs ligoninės viešųjų pirkimų specialistas pripažino jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei prašė bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be to, jis prašė sumažinti prokurorės pasiūlytos baudos dydį, mat šiuo metu turi finansinių sunkumų – išlaiko nepilnametį vaiką ir turi įsipareigojimų antstoliams.

Vis tik pastarosios aplinkybės teismo sprendimo dėl baudos dydžio nesušvelnino.

Tik atsižvelgus į tai, kad E. Bierontas pripažino kaltę, kad iki tol yra neteistas ir dirba, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, tad skirta galutinė 7-ių tūkst. eurų bauda, kurią jis privalės sumokėti per 24 mėnesius.

Be to, nutarta iš jo konfiskuoti 2 305 eurus, įgytus neteisėtu būdu, ir uždrausta trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Tęsinys – kitame „Žemaičio“ numeryje