Rinkimai

Likus mėnesiui iki referendumo dėl dvigubos pilietybės pasigendama aktyvios agitacijos: nerimaujama, kad iniciatyva žlugs

(5)

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo balsavimo dėl daugybinės pilietybės, tiek dalis politikų, tiek komunikacijos ekspertų pasigenda informacijos šiuo klausimu.

Baiminamasi, jog dėl tokios vangios agitacinės kampanijos referendumas gali ir žlugti. Visgi, balsavimo iniciatoriai tvirtina, jog sąmoningai pasirinkta kitokia komunikacinė strategija – daugiausiai informacijos gyventojus pasieks būtent per artimiausias savaites, taip stengiantis, jog klausimas neprarastų aktualumo.

Viena referendumo iniciatorių, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė tvirtina – agitacinių reklamų ir informacijos apie referendumą matyti vis daugiau. Anot jos, konsultuojantis su komunikacijos ekspertais buvo nutarta, jog intensyviausia kampanija vyks likus maždaug mėnesiui iki paties referendumo.

„Su komunikacijos specialistais darbo grupėje esame kalbėję, kad žinutė per porą mėnesių išsisemia. Dėl to buvo numatyta ir Vyriausybės kanceliarijos, kad likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, po Velykų prasidės aktyvi komunikacinė informacinė kampanija – kad ji neišsisemtų, kad žmonėms neatsibostų. Manau, kad ta strategija yra teisinga ir viliuosi, kad ji pasiteisins“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

„Važiavome pro Kauną, jau yra reklaminiai stendai, Vilnius pilnas reklaminių stendų, rodos, trečiadienį pradėjo veikti reklamos per visas didžiąsias televizijas“, – aiškino ji.

Politikė pripažįsta, kad kol kas trūksta aktyvesnio visuomenės įsitraukimo, nors, pastebėjo konservatorė, politikai susitikimuose su rinkėjais siunčia žinutes dėl dalyvavimo referendume. Ji nesibaimina ir to, jog beįsibėgėjanti prezidento rinkimų kampanija gali užgožti daugybinės pilietybės referendumo klausimą.

„Nusiteikusi esu pozityviai. Kitu atveju, net nebūčiau pradėjusi šios iniciatyvos. Matau gyventojų reakcijas ir jos yra daugiau pozityvios. Klausimas tik tai, ar ateis pakankamas kiekis rinkėjų“, – pažymėjo D. Asanavičiūtė.

Opozicija abejoja pasirinkta komunikacijos strategija: situacija nenuteikia optimistiškai

Opozicijos gretose kol kas pozityvo – trūksta. Stebint vykstančias diskusijas politinėje arenoje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas pastebi, jog dabar informacijos apie referendumą trūksta labiau nei 2019 m., kai rinkėjai balsavo dėl pilietybės išsaugojimo.

„Drįsčiau lyginti, kad 2019 m. to aktyvumo buvo netgi daugiau. Tai – optimistiškai nenuteikia“, – pripažino Seimo narys.

„Bet akivaizdu, kad informacinis laukas yra labai pasyvus. Tos aktyvios kampanijos labai smarkiai trūksta. Tikrai teko girdėti ir visuomenės lyderių tam tikrą nusivylimą, kaip ta kampanija vyksta“, – aiškino L. Savickas.

Jis abejoja ir pasirinkta strategija intensyviausiai komunikuoti apie referendumą likus vos kelioms savaitėms iki balsavimo.

„Ilgesnis kampanijos laikotarpis būtų davęs nuoseklesnę žinutę, kad referendumas vyksta, kokie yra argumentai ir pan.“ – dėstė parlamentaras.

„Visa tai sutelkti į patį paskutinį mėnesį, kai reiks kovoti su kitomis informacinėmis kampanijomis – tai bus nelengva“, – konstatavo L. Savickas.

L. Kontrimas: nebe pirmas kartas, kai toks svarbus referendumas paleidžiamas sau

Informacijos apie referendumą dėl daugybinės pilietybės pasigenda ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. Jis stebisi, kodėl referendumo iniciatoriai kartoja jau anksčiau darytas klaidas ir neskiria dėmesio tinkamai komunikacinei kampanijai.

„Tai – nebe pirmas kartas, kai toks svarbus referendumas yra paleidžiamas tiesiog šiaip sau. Jis plaukia kaip plaukiasi. Ką turiu galvoje? Susidaro įspūdis, kad didžiausi šio referendumo šalininkai yra patys referendumo idėjos rengėjai. Bet valstybiniu lygiu ta idėja nėra niekaip paremiama. Gal progiškai kažkas lept vienur, lept kitur po sakinį, bet išsamios, turiningos kampanijos nebuvo nei praėjusiais kartais, nei dabar. Tai iš tikrųjų gali sukelti įspūdį, kad šis referendumas daromas tam, kad padėti varnelę prie atliktų darbų, kurių sėkmingos pabaigos net nebuvo planuota“, – Eltai komentavo L. Kontrimas.

„Lygiai taip pat matome, kad fobijos, kurias kelia ar iš kvailumo, ar neišprusimo kai kurie veikėjai, jos niekaip nėra atremiamos“, – pažymėjo jis.

Tuo metu klausiamas, ar gali pasiteisinti pasirinkta komunikacinė strategija – agituoti ir reklamuoti referendumą paskutinį mėnesį iki balsavimo – L. Kontrimas teigė, jog tai vertinti yra sudėtinga.

„Rinkodaroje egzistuoja toks būdas, vadinamasis smūgiavimas, kai maksimaliai visi kanalai ir didžiulės pajėgos yra panaudojamos kažkokiai informacijai skleisti. Kiek žinau, tai sėkmingai padaro verslas. Bet ar valstybė, politikai iš tikrųjų suvaldys šį procesą? Pažiūrėsime, kol kas kalbėti sunku“, – teigė jis.

„Bet prezidento kampanijos fone, kur vyks didesnės batalijos, leisti tokį svarbų referendumo turinį yra tiesiog neprotinga. Matant, kokia yra rinkimų kampanija, mes dabar turime praktiškai tuščią eterį. (...) Dabar smūgiuokite, dabar įsukite tą žinomumo ir žinojimo ratą, kad vėliau, prieš referendumą, bereikėtų tik sudėlioti akcentus. Nuomonės formavimas tokiais klausimais nevyksta žaibiškai – tegul neapsigauna, kad tokiais konstituciniais klausimais žmonių nuomonę galima paveikti per vieną naktį“, – pastebėjo L. Kontrimas.

ELTA primena, kad šių metų gegužės 12 d., Lietuvoje vykstant prezidento rinkimų pirmajam turui, gyventojai balsuos ir referendume dėl daugybinės pilietybės.

Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

Piliečiams apsisprendus, detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkas numatytų konstitucinis įstatymas.

Praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad įgijus kitos valstybės pilietybę būtų svarbu išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tuo metu dalyvauti referendume planavo daugiau nei pusė – 60 proc. šalies gyventojų.

Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Visgi, kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, už pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder