Logistinis akligatvis: kodėl Lietuvos tiltai ir bėgiai tapo didžiausia grėsme gynybai

Tiltų krizė: kai svoris tampa kliūtimi

Asociacijos „Lietuvos keliai“ ir bendrovės „Via Lietuva“ duomenys piešia dramatišką vaizdą.

 Lietuvoje šiuo metu fiksuojama per 140 kritinės būklės tiltų ir viadukų, o jų skaičius per pastaruosius septynerius metus išaugo daugiau nei dvigubai. 

Dauguma jų statyti prieš 60 metų ir nėra pritaikyti šiuolaikiniams NATO standartams, o ypač – sunkiajai karinei technikai, pavyzdžiui, tankams „Abrams“ ar „Leopard“.

Skaičiuojama, kad keliams ir tiltams sutvarkyti reikia bent 7,5 mlrd. eurų, tačiau kasmetinis finansavimas siekia vos pusę reikiamos sumos.

LTG valdybos narys Peteris Nielsenas pabrėžia, kad karinės technikos judėjimas tarp NATO šalių turėtų vykti sklandžiau nei civilinis eismas, tačiau byrantys viadukai šią galimybę paverčia logistiniu košmaru.

„Rail Baltica“: pažadai prieš realybę

Nors europinė vėžė „Rail Baltica“ pristatoma kaip strateginė gynybinė arterija, jos užbaigimo terminai nuolat tolsta. Europos Audito Rūmai įspėja, kad anksčiau deklaruotas 2030 m. terminas dėl išaugusių kaštų ir darbų apimčių yra mažai tikėtinas.

Šiuo metu beveik visas tinklas yra rusiškos vėžės (1520 mm), todėl iš Europos atvykstančius sąstatus tenka perkrauti ant kitų bėgių. Tai lėta ir sudėtinga operacija, kuri krizės metu kainuotų brangų laiką.

Kaune pradėtas statyti dvigubos paskirties terminalas turėtų palengvinti krovos procesus, tačiau jo pilnas operacinis pajėgumas taip pat prognozuojamas tik apie 2030-uosius.

Infrastruktūra kaip taikinys ir atgrasymas

Ekspertai ragina į kelius ir geležinkelius žvelgti per „holistinę“ prizmę. Infrastruktūra yra ne tik logistikos kanalas, bet ir pirmasis agresoriaus taikinys. Sabotažas ir kibernetinės atakos transporto mazguose yra numatomi kiekviename gynybos plane.

Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba pastebi, kad geriausia atgrasymo priemonė būtų gebėjimas atstatyti pažeistą ruožą per 2–3 valandas. 

Tačiau tam reikalingas ne tik finansavimas, bet ir apmokytas personalas privačiose krovos įmonėse bei jūrų uostuose, gebantis dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Analitinis apibendrinimas: laikas nėra Lietuvos sąjungininkas

Šiandieninė Lietuvos transporto būklė rodo, kad šalis pati, be išorinio agresoriaus pagalbos, „nugyveno“ savo infrastruktūrą iki lygio, keliančio grėsmę mobilumui. 

4 mlrd. eurų vertės karinio mobilumo planas, numatytas Krašto apsaugos ministerijos, yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau įgyvendinimo tempas atsilieka nuo geopolitinių grėsmių dinamikos. 

Kol tankų kolonos negalės laisvai judėti per Lietuvos tiltus, bet kokie gynybos planai popieriuje išliks tik teorinėmis galimybėmis.

Šaltinis: ALFA.lt / Arvydas Jockus