LRT apskundė teisėsaugos nutarimą atskleisti žurnalisto šaltinį

Kaip skelbiama pranešime, LRT laikosi pozicijos, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas pamatinių laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos principų, todėl informacijos šaltiniai gali būti atskleidžiami tik išimtiniais atvejais, kai tam yra aiškus ir pakankamas teisinis pagrindas.

Visuomeninio transliuotojo teigimu, teisėsaugos institucijos į žiniasklaidos priemonę kreipėsi dėl šių metų liepos 12 d. portale lrt.lt paskelbto straipsnio „14-metės skundas dėl priekabiavimo sulaukė darbuotojų pastabos: rengiasi per seksualiai“, prašydamos pateikti informaciją apie straipsnio inicijavimą, informacijos gavimo aplinkybes bei kitus su publikacijos rengimu susijusius duomenis.

Vėliau LRT buvo pateiktas Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas, patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo, kuriuo reikalaujama pateikti visus duomenis, teisėsaugos vertinimu būtinus atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

LRT vertinimu, toks reikalavimas tiesiogiai susijęs su žurnalisto šaltinio paslapties atskleidimu.

Pažymima, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti priemones, kuriomis siekiama jį atskleisti, teismas gali tik motyvuotu sprendimu, kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, o kitomis priemonėmis reikiamos informacijos gauti nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.

„LRT supranta teisėsaugos pareigą tirti galimas nusikalstamas veikas ir bendradarbiauja įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau žurnalistų šaltinių apsauga yra viena svarbiausių nepriklausomos žiniasklaidos veikimo garantijų, todėl LRT gina savo žurnalistus ir jų surinktą medžiagą bei neatskleidžia šaltinių tol, kol tam nebus nustatytas aiškus, įstatymuose numatytas ir pakankamai pagrįstas pagrindas“,  – pranešime cituojamas portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius.

„Prievartinis šaltinio atskleidimas yra kraštutinė priemonė, kurios Lietuvos istorijoje imtasi vos kelis kartus. Tokie sprendimai gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, kai kyla ypač svarbūs visuomenės interesai ir nėra jokių kitų būdų informacijai gauti. Mūsų vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta“, – sako jis.

LRT pažymi, kad sprendžiant dėl galimo šaltinio atskleidimo turi būti vertinamos visos įstatyme numatytos sąlygos, įskaitant priemonės būtinumą, proporcingumą ir galimybę reikiamus duomenis gauti kitais būdais. Visuomeninis transliuotojas taip pat pabrėžia, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją viešojo intereso klausimais.

Visuomeninio transliuotojo skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendimą priėmusi teisėja apsiribojo rezoliucijoje nurodydama „Sutinku“, nenurodydama jokių motyvų. LRT teigimu, nebuvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas, į kurį būtų pakviesti ir savo argumentus galėtų pateikti LRT atstovai bei žurnalistas, kurio surinkta informacija yra susijusi su nagrinėjamu klausimu.

LRT pateiktame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos rezoliuciją, kuria buvo pritarta prokuratūros nutarimui susipažinti su dokumentais ir informacija, taip pat panaikinti ir patį prokuratūros nutarimą.

Visuomeninis transliuotojas pabrėžia ir toliau ginsiantis redakcinės nepriklausomybės principus bei teisę apsaugoti konfidencialius informacijos šaltinius, kartu gerbdamas teisėsaugos institucijų funkcijas ir teisinės valstybės principus.