Monika Garbačiauskaitė - Budrienė

LRT taryba spręs dėl Garbačiauskaitės-Budrienės pažeidimo: gali būti sprendžiamas ir jos likimas

(2)

LRT taryba rugsėjo 22 dieną spręs, ar generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė pažeidimą, susijusį su neviešintais paslaugų tiekėjų duomenimis. Taryba taip pat turės įvertinti, ar pažeidimas buvo šiurkštus – nuo šio sprendimo gali priklausyti tolesnė LRT vadovės padėtis.

Bręsta LRT tarybos ir Garbačiauskaitės-Budrienės ginčas

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba kitą savaitę spręs, ar pripažinti jo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas.

Toks klausimas įrašytas į rugsėjo 22 dienos tarybos posėdžio darbotvarkę.

Vadovės atsakomybė bus svarstoma prokuratūrai dar vasarą nustačius, kad šitaip „LRT pažeidžia įstaigos veiklos ir atskaitingumo principus, visuomenės bei valstybės teises ir teisėtus interesus žinoti, kaip naudojami viešieji pinigai“, BNS sakė transliuotojo tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Anot jo, prokuratūra taip pat konstatavo, kad taip buvo apribota „galimybė identifikuoti tiekėjus, kuriems teikiama nauda iš valstybės biudžeto, ir jų sąsajas“ su LRT.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės advokatas sako, kad prokuratūros išvada savaime nereiškia, kad už pažeidimą atsakinga būtent generalinė direktorė, be to, LRT taryba nesilaiko pažeidimo konstatavimo terminų.

Pasak M. Jurkyno, nors Generalinė prokuratūra apie pažeidimą paskelbė dar vasarą, procesas užtruko, nes M. Garbačiauskaitė-Budrienė atostogavo, o vėliau laukta jos paaiškinimų.

„Dabar ji yra pateikusi paaiškinimus, o mes svarstysime, kokios yra Generalinės prokuratūros nustatytų pažeidimų pasekmės ir kas už tai atsakingas“, – BNS sakė M. Jurkynas.

Prašo, kad klausimas dėl galimo pažeidimo būtų nagrinėjamas viešai

LRT tarybai ketinant spręsti, ar pripažinti transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas, generalinė direktorė prašo, kad klausimas būtų nagrinėjamas viešai.

Monika Garbačiauskaitė - Budrienė

„Laikausi pozicijos, kad mėginimas man pripažinti darbo pareigų pažeidimą yra neteisėtas tiek procedūrine, tiek turinio prasme, todėl kreipiausi į LRT tarybą, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas viešai. 

Juolab, kad viešus posėdžius numato ir LRT įstatymas“, – feisbuke ketvirtadienį rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Spręs, ar pažeidimas buvo

Anksčiau šiemet Seimo priimta nauja LRT vadovo atleidimo tvarka sudaro sąlygas atleisti generalinį direktorių nustačius šiurkštų pareigų pažeidimą.

Pasak M. Jurkyno, taryba rugsėjo 22 dieną spręs, ar pažeidimas buvo ir kokio laipsnio – šiurkštus ar ne. Šis klausimas posėdžio darbotvarkėje bus uždaras.

„Viskas išaiškės diskusijos metu, – teigė LRT tarybos pirmininkas. – Taryba, atliekanti priežiūros funkciją, negali nereaguoti į Generalinės prokuratūros nustatytą pažeidimą. Kitaip mes nevykdytume savo funkcijos.“

„Panašiau į psichologinį spaudimą“

M. Garbačiauskaitės-Budrienės advokatas sako, kad pripažintas generalinės direktorės pažeidimas būtų neteisėtas.

Pasak Tomo Bagdanskio, jis yra nepagrįstas savo turiniu, be to, nesilaikoma darbo teisės terminų.

Advokato teigimu, prokuratūra nepriskyrė atsakomybės už padarytus pažeidimus būtent M. Garbačiauskaitei-Budrienei.

„Organizacijos trūkumai nebūtinai yra vadovo trūkumai, nes LRT yra didelė organizacija ir joje yra deleguotos atsakomybės. Todėl atsakomybės perkėlimas automatiškai vadovui nėra galimas“, – BNS sakė T. Bagdanskis.

„Paprastai tariant, jeigu buhalterė padaro klaidą, tai taip, klaidą padarė organizacija. Bet kas dėl to kaltas: buhalterė ar vadovas? Tai reikia aiškintis atskirai, o šiuo atveju tai visai nesiaiškinta“, – pridūrė jis.

Pasak teisininko, sprendžiant dėl paslaugų tiekėjų neviešinimo M. Garbačiauskaitė-Budrienė konsultavosi su specialistais, su tuo sutiko ir LRT taryba.

„Teismuose vertinant vadovo kaltę vertinama, ar vadovas ėmėsi protingų, rūpestingų veiksmų, siekiant išsiaiškinti situaciją. Tai aš matau, kad tų veiksmų tikrai buvo imtasi“, – kalbėjo advokatas.

Be to, T. Bagdanskis tvirtino, jog LRT taryba nesilaiko darbo teisėje numatytos tvarkos, kad pareigų pažeidimas gali būti pripažįstamas per mėnesį, kai jis paaiškėja.

„Pati taryba balandžio mėnesį užėmė poziciją, kad tų pavardžių viešinti nereikia. Dabar ji jau pakeitusi poziciją – tai viena, o antra – ji tai daro rugsėjo mėnesį“, – sakė teisininkas.

Pasak jo, darbo pareigų pažeidimai neskundžiami teismams, nes iki atleidimo iš pareigų nesukuria teisinių pasekmių. Tačiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė svarsto tai padaryti, nes LRT tarybos elgesys daro žalą jos reputacijai ir sukuria sąlygas spaudimui.

Pripažinus pažeidimą nešiurkščiu, bet per vienus metus jį pakartojus LRT direktorė galėtų būti atleista: „Čia šiuo atveju neatrodo kaip paprastas įspėjimas – tai panašiau į psichologinį spaudimą, kad už bet kokią klaidą galime tave atleisti.“

LRT

Pakeista atleidimo tvarka

Jau anksčiau BNS skelbė, kad sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neviešinami fizinių asmenų – tiekėjų – vardai ir pavardės.

Tai padaryta nustačius, kad LRT neatskleidė paslaugų tiekėjų, kai interneto svetainėje paskelbė ataskaitą apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus.

Prokuratūros vertinimu, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų tiekėjų priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimo.

Tačiau, anot prokuratūros, kiekvienu atveju turi būti nustatytos individualios aplinkybės, leidžiančios įvertinti pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo bei viešumo ir tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

Toks sprendimas buvo priimtas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui išnagrinėjus Seimo Audito komiteto prašymą.

BNS rašė, kad anksčiau šiemet pakeitus įstatymą buvo pakeista LRT valdysena ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. Jo atleidimui, kaip ir iki pataisų priėmimo, reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, tačiau pagal pakeistą tvarką taryba gali spręsti, ar šiuo klausimu balsuoti slaptai, ar atvirai.

Pakeisti ir direktoriaus atleidimo pagrindai. Nustatyta, kad vadovas gali būti atleistas, jeigu neatlikdamas įstatyme nustatytų funkcijų arba tai darydamas netinkamai jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Iki pataisų priėmimo, pagal nuo 2024 metų galiojusią tvarką LRT vadovas galėjo būti atleidžiamas dėl viešojo intereso pažeidimo ir tik atviru balsavimu.

LRT tarybą sudaro 12 Seimo, prezidento ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder