LTG geležinkelių ateities vizija: europinė vėžė iki Klaipėdos, jungtys iki Palangos

LTG teigimu, analizė rodo, kad iki 2050 m. didžiausią naudą sukurtų europinės vėžės koridorius nuo Lenkijos iki Latvijos sienos – šiuo metu tiesiama europinė vėžė „Rail Baltica“ bei naujos greitųjų traukinių jungtys tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus.

„Pagrindinės žinutės – (...) viso tinklo modernizavimas, o kalbant apie naujas investicijas – tiesioginė šaka iš Kauno į Klaipėdą. Ta šaka europinės vėžės klaipėdiečiai, taip pat, kaip vilniečiai ir kauniečiai, turėtų galėti be persėdimo susisiekti su Europa“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė laikinai LTG vadovo pareigas einantis Arūnas Rumskas.

„Tai, ką darome su „Rail Baltica“ nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos, studijoje yra prijungimas prie tos vėžės ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos. (...) Taip pat studijoje yra dar dvi vėžės. Viena santykinai mažytė – Klaipėda–Palanga, (...) ir vienas labiau regioninis dalykas – Kauno prijungimas su Alytumi ir Druskininkais“, – sakė jis.

Nors studijoje numatyta, kad vėžės Klaipėda–Palanga, kaip ir jungčių iki Alytaus ir Druskininkų, statybos galėtų būti vertinamos po 2050 m., A. Rumskas viliasi, kad tai bus padaryta anksčiau.

„Studijoje parašyta po 2050 m. Aš asmeniškai manau, kad klausimas ateis anksčiau, bet vėlgi čia prioritetų klausimas, nes jeigu pabaigę „Rail Baltica“ užsiimsime iškart Kaunas–Klaipėda, tai bus dar vienas mega projektas, kuris, aišku, tiek dėmesio, tiek resursų prasme mus labai stipriai absorbuos“, – kalbėjo jis.

„Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, Palangos savivaldybė labai norės, prisidės prie to (…), aš manau, kad klausimas gali anksčiau ateiti“, – pridūrė A. Rumskas.

Pasak laikinojo LTG vadovo, iki 2050 m. reikalinga investicijų suma siekia 25–28 mlrd. eurų, didžioji jos dalis bus nukreipta į Kauno–Klaipėdos europinę vėžę.

„Jeigu (...) reikėtų pažymėti vieną dalyką, tai yra Kaunas–Klaipėda greitojo geležinkelio jungtis. Tai būtų pakankamai didelis pokytis keliavimui. (...) Aišku, ši infrastruktūra (...) būtų didelė dalis tos investicijos“, – aiškino jis.

Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, europinės vėžės tinklo plėtra yra orientuota į tiesioginį išėjimą į Vakarų rinkas per Klaipėdos uostą.

„Mūsų pagrindinis tikslas – sujungti Lietuvą su Europa ir sukurti modernų geležinkelį, kad kelionės taptų gerokai greitesnės, tiesesnės ir patogesnės“, – LTG pranešime cituojamas jis.