Lukas Savickas: lustų eksporto ribojimą įvedusi JAV neketina stabdyti Lietuvos DI sektoriaus augimo

„Apsikeitėme matymu, kad šis sprendimas nėra skirtas kažkuria apimtimi prieš Lietuvą. Bet pokalbio metu pabrėžiau, kad, Lietuvai auginant sektorių ir rinkas, tai neturėtų tapti kažkokiu ribojančiu aspektu. 

Ir apsikeitėme matymu, kad tokių intencijų Lietuvos atžvilgiu nėra“, – ketvirtadienį po susitikimo su JAV ambasadorė teigė L. Savickas.  

„Nesitikime, kad šis apribojimas veiks Lietuvą. Iš tikrųjų didžioji dalis pirkėjų nepastebės pokyčio. Jis taikomas tik toms bendrovėms, kurios nori importuoti išskirtinai didelius lustų kiekius. Ir pačios Lietuvos verslai yra pabrėžę, kad dėl to nesitiki problemų“, – aiškino K. C. McDonald.

Ambasadorė paaiškino, kad sprendimas dar bus derinamas 120 dienų, o šiuo laikotarpiu ribojimo sąlygos bus derinamos su sąjungininkais, tarp jų ir Lietuva.

„Labai svarbu Lietuvai išreikšti tą poziciją. Manau tą ir padarysime per numatytą laikotarpį“, – patikino L. Savickas.

Anot ministro, nors šiuo metu ribojimas nepaveiks Lietuvos, jis turėtų būti atsižvelgiamas remiantis Lietuvos DI sektoriaus augimo planais. Jo vertinimu, tokios derybos su JAV galėtų vykti ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.

„Žiūrint į perspektyvą, ekonomikai keliamus uždavinius ir kaip ji turėtų transformuotis, norėtume, kad ateityje DI sektorius užaugtų dar didesnis, turintis tokius pajėgumus, apie kuriuos kalba pirmos kategorijos valstybės. 

Todėl, mano matymu, sprendimas galėtų būti tikslinamas ir peržiūrimas. Kitos ES valstybės pradėjo reaguoti, tad gal bus bendros iniciatyvos“, – aiškino jis.

JAV ambasadorė pabrėžė, kad Lietuva išlieka patikima sąjungininke, o sprendimas jos neįtraukti į valstybių, kurioms ribojimas netaikomas sąrašą, neatspindi pokyčių santykiuose.

„Lietuva išlieka pavyzdine sąjungininke ir patikima partnere. Šis ribojimas neatspindi mūsų santykių. Ir taip pat noriu pabrėžti, kad Lietuvos nuomonė mums rūpi“, – tikino K. C. McDonald.

JAV Baltųjų rūmų paskelbta informacija, pritaikius DI lustų ribojimus, valstybės bus suskirstomos į tris kategorijas. Į pirmąją kategoriją, DI lustų eksportas į kurias nebus reguliuojamas, patenka artimiausi sąjungininkai – Australija, Belgija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Nyderlandai, Naujoji Zealandija, Norvegija, Pietų Korėja, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Į antrąją kategoriją patenka didžioji dalis pasaulio valstybių, jos galės per kartą importuoti lustų kiekį, kurių pajėgumas prilygsta 1,7 tūkst. galingų grafinių procesorių. 

Baltieji rūmai pabrėžia – didžioji dalis pasaulyje vykdomų lustų užsakymų patenka į šią kategoriją. Pagal dabartinius planus, į tokią kategoriją patektų ir Lietuva.

Tuo metu trečiosios kategorijos valstybėms, įsigaliojus apribojimui, bus draudžiamas bet koks DI lustų importas. Tai, pasak Baltųjų rūmų, šalys į kurias jau dabar draudžiama vežti karinę technologiją, tokios kaip Rusija ir Kinija.

Siekdama išlaikyti lyderystę dirbtinio intelekto varžybose JAV ribos lustų eksportą

Trečiadienį portalas 15min.lt paskelbė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį paskelbė apie naujus ribojimus, kuriais siekiama išlaikyti Amerikos lyderystę dirbtinio intelekto varžybose.

Todėl, kaip aiškina portalas, siekdama apsisaugoti, kad pažangiausios technologijos nepatektų į Kiniją ar Rusiją, JAV ribos dirbtinio intelekto vystymui naudojamų lustų eksportą.

Anot portalo, išimtis bus taikoma tik 18 artimiausių JAV partnerių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Švedija, Suomija, Norvegija, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Australija, Prancūzija, Airija, Italija ir keletas kitų. Iš viso į JAV sąjungininkų sąrašą pateko 10 Europos Sąjungos (ES) narių, bet 17 – nepateko.

Tačiau, anot portalo, nei Lietuvos, nei kitų Baltijos šalių, nei Lenkijos šiame sąraše nėra.