„MG Baltic“ bylos analizė. Intriguojantys koncerno ryšiai su konservatoriais

(3)

Per visą Lietuvą nuskambėjusi garsiausia pastarojo meto koncerno „MG Grupė“, kuris anksčiau žinotas kaip „MG Baltic“, politinės korupcijos byla baigta. 

Teisėjų vertinimu, tai, kad koncernas „MG Grupė“ siekė palaikyti ilgalaikius ir glaudžius santykius su politinėmis partijomis, parodo jų ketinimas remti partijas bei pavienius politinių partijų narius rinkimų kampanijos metu 2016 m.

Tiesa, „MG Grupės“ vadovai – buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir dabartinis prezidentas Darius Mockus – buvo numatę paremti ne vieną partiją, o mažiausiai keturias. Dvi iš jų teisme nė nebuvo įtariamos neteisėta veikla.

„MG Grupės“ bylos metu kaltinimai korupcija ir kyšininkavimu buvo pareikšti Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, koncernui „MG Grupė“, buvusiems politikams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui bei buvusiam koncerno viceprezidentui R. Kurlianskui.

Šie fiziniai ir juridiniai asmenys išgirdo jiems nepalankų teismo sprendimą – visi pripažinti kaltais.

Kaltinimai krito ne tik į E. Masiulio, Š. Gustainio, G. Steponavičiaus bei V. Gapšio daržus, bet ir jų atstovautoms partijoms. Parlamentarus pripažinus kaltais, Liberalų sąjūdžiui teismas skyrė 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų baudą.

Tačiau tiek bylos metu, tiek ir gilinantis į apeliacinio teismo nuosprendį aiškėja, kad šios dvi partijos, nors nukentėjo labiausiai, toli gražu nebuvo vienintelės, su kuriomis stambusis verslas siekė užmegzti ryšius.

Bylos metu buvo apklausti tiek konservatorių partijos šulai, tokie kaip Gabrielius Landsbergis ar Mantas Adomėnas, tiek ir socialdemokratų atstovai.

Alfa.lt išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, paskelbtą vadinamojoje šimtmečio korupcijos byloje, ir pabandė surasti detales bei faktus, kokie ryšiai siejo D. Mockaus valdomą koncerną ir didžiąsias Lietuvos partijas, kurios kelionės į teisiamųjų suolą išvengė. Šioje dalyje apžvelgiama, kokie ryšiai su tuometiniu „MG Baltic“ koncernu siejo konservatorius.

Neoficialaus palaikymo iš koncerno sulaukė stipriausios partijos

Įsiskaičius į nuosprendį, kuriuo pagrindiniai korupcijos bylos herojai buvo pasiųsti už grotų, tampa akivaizdu, kad D. Mockaus koncerno atstovai buvo suinteresuoti palaikyti ryšius su visomis didesnėmis partijomis, tačiau, kas ganėtinai logiška, tos politinės jėgos, kurios buvo stipresnės, turėjo daugiau narių Seime ar geresnes galimybes artėjančiuose rinkimuose, sulaukė didesnio verslininkų susidomėjimo.

Ypač „MG Grupės“ atstovus domino konservatoriai. Ne tik dėl to, kad buvo įtakinga politinė jėga, kuriai po artėjančių Seimo rinkimų nusimatė stipri frakcija Seime, bet ir dėl to, kad turėjo nepatogų charakterį, kuris kėlė rūpesčių koncernui.

Tiesa, kietesnis charakteris neapsaugojo nuo nemalonių konservatoriams prisiminti aplinkybių, kad aukšti jų partijos nariai mielai eidavo į susitikimus su R. Kurlianskiu, o šie susitikimai vykdavo ne R. Kurlianskio, o pačių konservatorių iniciatyva.

Teismo nuosprendyje pateiktos R. Kurlianskio ir LSMU Kardiologijos klinikos vadovo bei gydytojo Remigijaus Žaliūno pokalbių išklotinės prieš rinkimus, kuriose „MG Grupės“ buvęs viceprezidentas aiškiai nusako savo ir verslo kolegos ketinimus: remti planuoja visas stipriąsias partijas, kad iš jų laimėjusi partija po rinkimų būtų vieninga ir priimtų sprendimus, naudingus koncerno veiklai.

„Mes taip su Darium (Mockumi – red.) esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų, po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir „darbiečiais“. Ir labai tikėtina, kad visus vienaip ar kitaip remsim“, – telefonu sakė R. Kurlianskis.

Tuo metu, kalbėdamas telefonu su R. Žaliūnu, vienintelę partiją, dėl kurios palaikymo R. Kurlianskis nerimavo, jis įvardijo Lietuvos krikščionių demokratų partiją.

„Dėl konservatorių yra abejonių dėl to, kad su senąja vadovybe mums nesigavo. Yra toks, na sakykim taip, kas bus tie partneriai jau, žiūrint personaliai. Tai vat, dėl konservatorių yra daugiausiai klausimų, bet na iš principo, jie mūsų akiratyje. Žodžiu, tie keturi“, – R. Žaliūnui komentavo R. Kurlianskis.

Daugiausia paramos iš koncerno priimdavo konservatoriai

2011 m., pakeitus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms. Byloje apklausti R. Kurlianskis, E. Masiulis, G. Steponavičius, taip pat liudytojai D. Mockus, E. Gentvilas patvirtino, kad iki šio įstatymo pakeitimo koncernas „MG Grupė“ finansiškai rėmė politines partijas.

Šias aplinkybes patvirtina ir R. Kurlianskio pirmosios instancijos teismui nurodyti duomenys, kiek koncernas „MG Grupė“ 2006–2011 m. politinėms partijoms paaukojo: politinei partijai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 102 000 eurų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 86 300 eurų, Lietuvos socialdemokratų politinei partijai – 34 300 eurų, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 11 600 eurų, Liberalų ir centro sąjungai – 22 500 eurų, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 7200 eurų.

Kaip teisme teigė „MG Grupės“ prezidentas D. Mockus, koncernas rėmė politines partijas dar iki pat 2012–2013 m. – po naujai įsigaliojusio įstatymo.

Daugiausia, jo teigimu, rėmė „tradiciškai vedančias partijas“ – konservatorius, socialdemokratus, o Lietuvos liberalų sąjūdis tuo metu nebuvo lyderis, todėl jį finansuodavo simbolinėmis sumomis.

Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad tiek R. Kurlianskis, tiek D. Mockus, net ir pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, prisidengdami koncerno veikla ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo.

Ypatingas dėmesys – jaunajam Landsbergiui

Aplinkybę, kad R. Kurlianskis nagrinėjamu laikotarpiu susitiko ir su kitų politinių partijų vadovais, Seimo nariais bei kalbėjo apie galimą finansinę paramą, patvirtino ir liudytoju apklaustas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis.

Iš jo parodymų, duotų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su R. Kurlianskiu jis buvo susitikęs iš viso tris kartus.

Pirmasis jų susitikimas įvyko jų abiejų iniciatyva koncerno patalpose po 2015 m. gegužės mėnesį vykusių partijos pirmininko rinkimų, kuriuose G. Landsbergis buvo išrinktas partijos pirmininku. Teisme pats G. Landsbergis teigė, kad susitikimas įvyko TS-LKD viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus iniciatyva. M. Katkus, pasak G. Landsbergio, jo ir R. Kurlianskio susitikimo priežastį įvardijo kaip „galbūt būtų įdomu“.

Šio susitikimo su G. Landsbergiu tikslas iš R. Kurliansko pusės buvo susipažinti ir prisistatyti bendrovės „Alfa Media“ ir „LNK“, dviejų koncerno valdomų žiniasklaidos priemonių, vadovu. G. Landsbergis pokalbio metu aptarė įvykusius partijos rinkimus, pristatė savo, kaip pirmininko, prioritetus.

Bylos duomenimis, R. Kurlianskis po susitikimo su G. Landsbergiu paskambino Darbo partijos parlamentarui V. Gapšiui ir aptarė situaciją su naujai išrinktu TS-LKD partijos pirmininku.

Citata iš byloje paskelbtų pokalbio išklotinių, iš kurios matyti, kad pats R. Kurlianskis turėjo ryšių su kitomis partijomis ir galėjo šiais ryšiais pagelbėti G. Landsbergiui, o pastarasis tokios pagalbos (ar patarimų) nevengė:

„Aš vakar padariau tokį dalyką. Šiaip manau, kad gerai padariau, nors… aš vakar su jaunuoju konservatorių lyderiu pietavau. Ir apie viską… ir jam labai patariau, kad jeigu jis nori kalbėtis su „DP“, tai su tavim kalbėtųsi. Sakiau, negaišk laiko ten su…, prie visos pagarbos Vydui (Gedvilui – red.), kol kas jis yra pirktinis „menedžeris“, – telefonu kalbėjo R. Kurlianskis.

„Gerai. Tai tvarkoj. Šiaip tai… galim su juo pasikalbėti“, – jam atsakė V. Gapšys.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kai pats G. Landsbergis dar nežinojo, kokius duomenis apie jo įsitraukimą šioje byloje turi teismas, nedrąsiai komentavo susitikimo detales: apie pokalbį apie tai, ką R. Kurlianskis telefonu pasakojo V. Gapšiui po susitikimo, jis neužsiminė.

„Aš R. Kurlianskio paprašiau tik vieno – kad partija koncerno valdomoje žiniasklaidoje būtų reprezentuojama sąžiningai. Tada R. Kurlianskis nurodė, kad jie, t. y. koncernas, nerėmė mano kandidatūros partijos pirmininko rinkimuose ir nemanė, kad aš laimėsiu.

Be to, nurodė, kad be koncerno žinios politiniai procesai Lietuvoje nevyksta“, – ikiteisminio tyrimo metu sakė G. Landsbergis.

Į antrą susitikimą konservatorius ėjo be tikslo, trečią inicijavo pats

Antrasis susitikimas įvyko 2015 m. rudenį, kai iš R. Kurlianskio gavo elektroninį laišką su pasiūlymu susitikti. Susitikimas truko daugiau kaip valandą, G. Landsbergis teigė į jį ėjęs be tikslo.

Šio susitikimo metu, be jo ir R. Kurlianskio, taip pat dalyvavo G. Landsbergio padėjėjas Jonas Survila bei Romanas Raulynaitis, kurį R. Kurlianskis pristatė kaip „MG Grupės“ koncerno teisininką. Pasak konservatorių pirmininko, pokalbio metu jie kalbėjosi apie artėjančius rinkimus, partijos rinkimų kampaniją, kitų pokalbio detalių teisme teigė neprisimenantis ir neketinantis spekuliuoti.

2015 m. gruodį įvyko jo ir R. Kurlianskio trečiasis susitikimas. G. Landsbergis elektroniniu paštu pakvietė R. Kurlianskį susitikti restorane.

Partijos pirmininkas teisme teigė, kad tokius susitikimus jis rengė ne tik su R. Kurlianskiu, bet ir su bankų bei kitų žiniasklaidos priemonių atstovais. Šio susitikimo metu konservatorius R. Kurlianskį supažindino su jų partijos rinkimų programa, įteikė jos spausdintą kopiją.

Po G. Landsbergio liudijimo R. Kurlianskis atsakė, kad tiesiogiai finansinės paramos jam nesiūlė, tačiau užsiminė, kad jeigu būtų poreikis finansavimui, tokia galimybė būtų.

„Nesiūliau koncerno finansinės paramos, tačiau aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30–40 tūkst., mano pajamos leidžia. Pasakiau, kad jeigu reikės – galės. Bet jis atsisakė“, – teisme teigė R. Kurlianskis.

G. Landsbergis liudijo, kad R. Kurlianskis minėjo, jog yra įvairių rėmimo būdų, trečiojo susitikimo metu užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms. Pasak konservatorių pirmininko, jam supratus, kad parama siūloma neoficialiai, jis atsakė, kad tokio poreikio nėra, todėl toliau šios temos jie nebeplėtojo, o kelio tuo metu galimai korumpuotai R. Kurlianskio veiklai taip pat nestabdė.

„Paramą“ iš R. Kurlianskio bandė strateguoti ne vienas TS-LKD partijos narys

Bylos duomenys patvirtina, kad R. Kurlianskis buvo susitikęs ir su buvusiu Seimo nariu M. Adomėnu.

Apklaustas liudytoju M. Adomėnas teigė, kad jį su R. Kurlianskiu 2014 m. supažindino R. Raulynaitis. Nuo to laiko jis su nuteistuoju buvo susitikęs 7–8 kartus, aptardavo Lietuvoje vykstančius politinius procesus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei kitų partijų vidaus reikalus.

Liudytojas patvirtino, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu su R. Kurlianskiu buvo susitikęs ir 2015 m. lapkričio bei 2016 m. kovo mėnesiais.

Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų tuomečio Seimo nario M. Adomėno parodymų – 2015 m. lapkričio 2 d. susitikimo metu R. Kurlianskis paprašė jo palaikyti Š. Gustainio į Seimo plenarinį posėdį pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą, todėl jis dėl tokio R. Kurlianskio prašymo už šią pataisą ir balsavo „už“. Ar už balsą su parlamentaru buvo „deramai“ atsiskaityta, teismas nesidomėjo.

Kitą dieną R. Kurlianskis to paties prašė Seimo nario E. Masiulio, pastarasis pažadėjo tai padaryti ir kartu su kitais Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariais balsavo už pataisą.

Anot M. Adomėno, paskutinį kartą su R. Kurlianskiu jis susitiko ir 2016 m. kovą. Pastarojo susitikimo metu R. Kurlianskiui užsiminė, kad kreipsis į jį, kaip privatų asmenį, dėl paramos 2016 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Nors jie konkrečios sumos ir tokios paramos būdo neaptarė, R. Kurlianskio požiūris į tai, bylos duomenimis, buvo teigiamas.

Tolimesnei M. Adomėno strategijai koją pakišo 2016 m. gegužės 12 d. įvykęs R. Kurlianskio suėmimas.

Vienas bandė paveikti kitą

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų buvusio TS-LKD prezidiumo ir tarybos nario Lauryno Kasčiūno ir tuometės Seimo narės Irenos Degutienės parodymų matyti, jog tuometis I. Degutienės patarėjas bandė perduoti R. Kurlianskio prašymą „palaikyti“ balsuojant Š. Gustainio pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą, bet, pasak I. Degutienės, ji aiškiai atsisakė.

„Jis (L. Kasčiūnas – red.) pas mane dažnai ateidavo įvairiais klausimais, kurie Seime buvo svarstomi. […] pasakė, ar aš negalėčiau susitikti su ponu R. Kurlianskiu, kad jis yra domėjęsis šiuo įstatymu, ar aš negalėčiau pristatyti frakcijos pozicijos R. Kurlianskiui“, – teisme liudijo I. Degutienė.

Pasak tuometės Seimo narės, asmeniškai ji per darbą Seime su verslininkais nesusitikdavo apskritai, o jei sulaukdavo kreipimosi raštu, siūlydavo kreiptis į frakciją.

Liudytoju prisaikdintas L. Kasčiūnas teisme teigė, kad su R. Kurlianskiu jis susipažino 2015 m. balandį, nuo to laiko jie buvo susitikę apie 6–7 kartus.

Visi pokalbiai sukosi apie politines strategijas, kryptis, be kita ko, ir apie ateinančius rinkimus. L. Kasčiūnas patvirtino, kad su R. Kurlianskiu buvo susitikę 2015 m. lapkričio bei 2016 m. vasario mėnesiais.

Pastarojo susitikimo metu buvęs „MG Grupė“ viceprezidentas užsiminė, kad turi galimybių paremti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją, tačiau, L. Kasčiūno teigimu, jie šio pokalbio toliau nevystė.

Įtartina, tačiau nuodugnesnio dėmesio nesulaukusi veikla

Bylos duomenys, analizė ir tyrimai rodo, kad į neteisėtas veiklas buvo įsitraukęs ne vienas politikas ir ne viena partija. Netiesioginės įtakos korupcijai sklisti turėjo kone visos didžiosios ir stipriosios Lietuvos partijos.

Lietuvos krikščionių demokratų partija šiame sąraše – ne išskirtinumas. Nors korupcijos tyrimas nebuvo orientuotas į šios partijos veiklą, iš surinktų duomenų matyti, kad apie galimą neteisėtą veiklą politikoje žinojo ar bent numanė tiek partijos pirmininkas G. Landsbergis, tiek M. Adomėnas ir L. Kasčiūnas. Iš viso per tiriamąjį laikotarpį R. Kurlianskis su įvairiais TS-LKD partijos nariais asmeniškai susitiko apie 16–18 kartų. 

Kai kuriems iš jų, tyrimo duomenimis, noro imti kyšio nebuvo, tačiau kai kurie, susiklosčius palankioms aplinkybėms, net tyrimo metu neneigė, kad būtų ieškoję rinkimų kampanijai paramos pas koncerno vadovus.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder