„MG Baltic“ bylos analizė. Kodėl po konkurentus žudančio nuosprendžio garsiai nesidžiaugia socialdemokratai?

Pabaigta viena garsiausių šio laiko korupcijos bylų. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadą, kad koncernas „MG Grupė“ siekė palaikyti ilgalaikius ir glaudžius santykius su politinėmis partijomis, atskleidžia jų ketinimas remti politines partijas bei pavienius politinių partijų narius 2016 metų rinkimų kampanijos metu, iki tol suteikti kyšiai pavieniams Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nariams.

 

Pasibaigus bylai kaltais pripažinti visi įtariamieji: liberalai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, taip pat „Darbo partijai“ atstovavęs Vytautas Gapšys ir koncerno „MG Grupė“ buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Išnagrinėtoje byloje teismas skyrė baudas ne tik kaltinamiesiems, bet ir jų atstovautoms partijoms – Liberalų sąjūdžiui teismas skyrė 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų baudą.

2011 m., pakeitus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms.

Visi kaltinamieji, taip pat liudytojai – koncerno „MG Grupė“ prezidentas Darius Mockus, Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas – patvirtino, kad iki Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo koncernas finansiškai daugiausiai iš visų rėmė dvi stipriausias partijas.

Pasibaigus garsiosios korupcijos bylos nagrinėjimui apeliaciniame teisme, Alfa.lt pasigilino į priimtą nuosprendį. Jau apžvelgėme, kokie ryšiai koncerną siejo su konservatoriais, dabar atėjo socialdemokratų eilė.

Atrodo, kad Liberalų sąjūdį ir „darbiečius“ į nokautą pasiuntęs nuosprendis turėtų džiuginti socialdemokratus, nes bent jau Darbo partijos elektoratas gali pereiti jų pusėn. Tačiau kol kas iš socdemų pusės tebuvo girdėti santūrūs pareiškimai. Pasigilinus į nuosprendį aiškėja, kodėl socialdemokratų gretose vengiama garsiai džiaugtis garsiosios bylos baigtimi: pernelyg patriukšmavus, nuteisti kolegos gali atkreipti dėmesį, kad ir patys socialdemokratai turėjo reikalų su D. Mockaus koncernu.

Kliuvo ir Socialdemokratų partijai

D. Mockus, teisme nurodydamas aplinkybes apie teisėtą politinių partijų finansavimą, iki 2012–2013 m. tvirtino, kad Liberalų sąjūdžio iki 2012-ųjų didelėmis sumomis nerėmė, nes ji nebuvo lyderė. Koncerno dėmesį traukė „tradiciškai vedančios partijos“ – konservatoriai ir socialdemokratai.

Iš „MG Grupės“ vadovų parodymų galima spręsti, kad siekis finansuoti politines partijas ar joms atstovaujančius asmenis buvo susijęs ne su noru padėti skleisti partijoms ideologines nuostatas, bet šių politinių organizacijų reali galima įtaka tuometinei politinei sistemai.

Tai patvirtina ir R. Kurlianskio pirmosios instancijos teismui nurodyti duomenys, kad koncernas 2006–2011 m. paaukojo politinėms partijoms: politinei partijai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 102 000 eurų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 86 300 eurų, Lietuvos socialdemokratų politinei partijai – 34 300 eurų.

Seimui teikė pataisą, kurios nė vienas nesudarė

Nors, D. Mockaus teigimu, koncernas partijas rėmė iki 2011 m. paskelbtos pataisos, neaiškių susitarimų, „darbiečių“ ir socialdemokratų pasirašytų bendrų įstatymų pataisų atsirado ir 2015 m.

Apklausti pirmosios instancijos teisme tuomečiai „darbietis“ Seimo narys Ričardas Sargūnas ir socialdemokratas Artūras Skardžius patvirtino, kad 2015 m. gegužės 29 d. Seime buvo įregistruota jų pataisa dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies.

R. Sargūnas teigė, kad viename iš frakcijos posėdžių buvo iškelta ir svarstoma idėja, kaip kuo labiau sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių ir fizinių asmenų. Frakcijos posėdžiui pirmininkavęs vadovas V. Gapšys ar vienas iš jo pavaduotojų pasiūlė pasirašyti jau parengtą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pataisą, kuri galimai bus pateikta Seimo salėje svarstyti.

Ši idėja jam patiko, todėl jis ir pasirašė ant jau parengto pasiūlymo detaliai neįsigilinęs į jo turinį, tačiau žinojo, kad šiuo pasiūlymu buvo siekiama apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais iki 3000 ar iki 5000 eurų.

Kas parengė šį pataisos projektą, jis nežino, tačiau pataisa taip ir liko pasirašyta tik vieno Darbo partijos nerio, R. Sargūno, parašu.

Norėjo nenubrėžti ribų juridiniams asmenims

Pagal pirminį Vyriausybės nutarimu pateiktą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą buvo siūloma atsiskaitymų grynaisiais pinigais viršutinę ribą sandoriuose tarp fizinių asmenų nustatyti 5000 eurų, o jei vienas iš atsiskaitančių asmenų yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo – 3000 eurų, siekiant pažaboti korupciją.

Iki Vyriausybės pateikto projekto Lietuvos įstatymai įteisino praktiškai neribotus tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus, mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015 m. gegužės 6 d. peržvelgęs Vyriausybės siūlomą projektą ir išklausęs kitų komitetų nuomonę, priėjo prie išvados, kad geriausia atsisakyti diferencijuoti tarp fizinių ir juridinių asmenų atliekamus atsiskaitymus ir nustatyti, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti galima ne didesne nei 5000 eurų suma.

Pagal 2015 m. gegužės 29 d. R. Sargūno bei A. Skardžaus įregistruotą pataisą viršutinė 5000 eurų riba buvo numatyta tik atsiskaitymams tarp fizinių asmenų, o jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra ūkine komercine veikla besiverčiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, tai atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, t. y. beveik neribojami.

Seimo narių R. Sargūno bei A. Skardžiaus pateikta šio projekto pataisa būtų buvusi itin naudinga koncerno „MG Grupė“ vadovams, nes pasiūlymo esminis akcentas buvo ne atsiskaitymų grynaisiais pinigais maksimalios sumos – 5000 eurų įtvirtinimas įstatyme, o nustatyti, kad šis ribojimas būtų taikomas tik tarp fizinių asmenų vykdomiems mokėjimams.

Pasirašė ir socialdemokratas

Anot R. Sargūno, vėliau šį projektą pasirašė ir tuometis socialdemokratų frakcijos narys A. Skardžius, tačiau jo paties parašas po pataisa buvo pirmasis. Jis su A. Skardžiumi pataisos pasirašymo aplinkybių neaptarinėjo ir nesvarstė.

R. Sargūnas negalėjo paaiškinti, kodėl šio projekto nepasirašė daugiau Darbo partijos Seime narių. Tolesnės šio dokumento teikimo stadijos, taip pat kieno interesais šis projektas buvo rengiamas, teigė nežinantis, tačiau neigė, kad jam buvo daromas poveikis pasirašyti šį pataisų projektą.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. Skardžius parodė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetui 2015 m. gegužės 20 d. priėmus įstatymo projektą, kuriuo ribojama galimybė atsiskaityti didesne kaip 5000 eurų suma, Seimo Energetikos komisijos tuometinis pirmininkas R. Sargūnas jam asmeniškai pasiūlė pasirašyti jo teiktą pataisą. A. Skardžius tokiam pasiūlymui pritarė ir jį pasirašė. Tačiau šis pasiūlymas nei komitete, nei Seime taip ir nebuvo svarstytas.

Persigalvojo ir parašą atšaukė

Vėliau į A. Skardžių kreipėsi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja, klausdama, ar šį pasiūlymą įtraukti į 2016 m. darbotvarkę. Tačiau A. Skardžius pasakė, kad tai R. Sargūno pasiūlymas ir savo parašą atšaukė.

Anot A. Sargūno, 2015–2016 m. jis buvo susitikęs su R. Kurlianskiu kaip žiniasklaidos, kuri nuolat jį šmeiždavo, vadovu, tačiau paneigė, kad šio susitikimo metu R. Kurlianskis būtų jo ko nors prašęs.

Teismas iš skirtingų partijų liudytojų nustatė, kad nė vienas iš jų nebuvo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos tikrasis iniciatorius ir teksto autorius.

Kieno iniciatyva sukurtą dokumentą jie pasirašė, jie negalėjo nurodyti, tačiau neneigė, kad per pataisos teikimo laikotarpį kontaktavo su asmenimis, kuriems šios pataisos įregistravimas atneštų naudos.

Darbo partijos ir socialdemokratų projektas „Kelias Vilnius–Utena“

V. Gapšys, apklausiamas teisiamajame posėdyje, teigė, jog 2015 m. gegužės–birželio mėn. projekto „Kelias Vilnius–Utena“ klausimas buvo suderintas koalicijoje ir turėjo būti įrašytas į Seimo posėdžių darbotvarkę. Šio projekto vertė siekė daugiau kaip 169 mln. eurų ir būtų naudinga koncernui, jeigu šioji būtų gavusi progą projektą įgyvendinti.

Politiniu lygmeniu buvo pasiektas susitarimas, kad kelią dėl blogos būklės reikia rekonstruoti pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių instrumentus.

2015 m. rugsėjo 17 d. Darbo partijos frakcija dar kartą apsvarstė ir išreiškė palaikymą projektui „Kelias Vilnius–Utena“. V. Gapšys aiškino, jog R. Kurlianskis neprašė balsuoti už šį projektą, be to, nei jo paties, nei Darbo frakcijos narių, kurie jau anksčiau išreiškė pritarimą šiam projektui, paveikti nebereikėjo.

Tačiau V. Gapšio ir R. Kurlianskio pokalbių išklotinės atskleidė, kad nors Darbo partijos pritarimo koncernui pelnyti nereikėjo, bendras sutarimas buvo pasiektas tarp dviejų projekto iniciatorių: Darbo ir Socialdemokratų partijų.

„Paklausk Loretos (Graužinienės – red.), ar yra koks planas Uteną įtraukti, ar ne į balsavimą“, – V. Gapšiui sakė R. Kurlianskis.

„Aš nežinau, dabar reikia pasižiūrėt, o kodėl jo neįtraukė“, – taip pat žinodamas, kad yra susitarimas su socialdemokratais palaikyti projektą, jei bus finansavimas ir kitiems keliams, pridūrė. – Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp mūsų ir socdemų ten toks. Kur mes jiems irgi įsipareigojom“, – telefonu teigė V. Gapšys.

Paveikė B. Bradauską

Užfiksuotas V. Gapšio ir R. Kurlianskio 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbis, kurio metu šie asmenys, be kita ko, aptarė būsimus Seimo rinkimus, atskirus politikus, taip pat sklypo, aukciono būdu įgyto iš Lietuvos radijo ir televizijos centro, klausimus bei Vartojimo kredito įstatymo pataisas.

„Dabar dėl to įstatymo... Bronius (tuometis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas – red.) baisiai šoka į eterį, supranti, ir... skubina. Ir jis baisiai skubina. Nu, žinai, dabar pateikimą pavarėm. Bet jisai nori...svarstymo... Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori įdėt.

Tai, jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai neskubintų, ta prasme. Nėra nieko kito... Net patys socialdemokratai, aš nematau, kad jį norėtų skubinti, žinai“, – pokalbio metu situaciją R. Kurlianskiui apibūdino V. Gapšys.

Būtent po šio pokalbio 2015 m. rugsėjo 30 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstant Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymų projektus B. Bradauskas siūlė įstatymo įsigaliojimo terminą nukelti į 2015 m. gruodžio 1 d.

2015 m. spalio 7 d. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus užfiksuotas V. Gapšio ir R. Kurlianskio pokalbis, kurio metu, be kitų klausimų, vėl aptaria Vartojimo kredito įstatymo svarstymą Seime.

„Dabar žiūrėk, klausimas yra rimtesnis, kaip, tavo manymu, atrodo greitieji kreditai?“ – pokalbio metu klausia R. Kurlianskis.

„Sutarėm su B... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja. Lapkritį priims... Vasario pirmą įsigalioja. Tai jeigu jie laikysis savo žodžio, tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt. […] Jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis. B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu.

Nors dabar sukalbėjom, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas, padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. Jisai lyg ir sako gerai, jisai pats turbūt ne visus valdo“, – atsako V. Gapšys.

„Prie bet kokio „rasklado“ reikalinga žmonių“, – priduria R. Kurlianskis.

Taigi šio pokalbio metu V. Gapšys patvirtino R. Kurlianskiui, kad sutarė su B. Bradausku dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d.

Pokalbio turinys atskleidžia, jog V. Gapšys dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, aktualių R. Kurlianskiui, jų priėmimo laiko žadėjo paveikti tiek Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius P. Narkevičių, B. Bradauską, tiek Seimo Darbo frakcijos narius, ir tokie pokalbio metu aptarti veiksmai buvo atlikti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder