„MG Baltic“ bylos veikėjams šviečia lengvesnis kalėjimo gyvenimas

Prisidengia reglamentu

Už korupcinius nusikaltimus nuteisti buvęs „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) koncerno viceprezidentas R.Kurlianskis, buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis, Seimo narys ir buvęs Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas V.Gapšys paprastojoje nuteistųjų grupėje, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jau atliko ne mažiau kaip tris mėnesius bausmės.

Jeigu jie atitiko dar penkis reikalavimus, tuomet gali būti perkelti į lengvąją kalinių grupę. Dėl to reikėjo užsiimti pasiūlyta darbine veikla, vykdyti individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, neturėti nuobaudų, nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga ją mažinant.

 Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) apie šių viešų asmenų bausmės atlikimo sąlygas kol kas neteikia – tvirtino, kad to neleidžia  daug ką šiais laikais pridengiantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Viešojoje erdvėje pasklido neoficiali informacija, kad E.Masiuliui ir V.Gapšiui jau palengvintos įkalinimo sąlygos, tačiau, „Vakaro žinių“ duomenimis, to kol kas dar nepadaryta – sprendimas galimas šį mėnesį.

„Mobiliako“ neduotų

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji, bausmę atliekantys paprastojoje grupėje, turi teisę per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint kalėjimo atstovui, keturis kartus per savaitę paskambinti, kasdien pasivaikščioti po tris valandas.

Kai kalinys perkeliamas į lengvąją grupę, jis turi teisę gauti neribotą pasimatymų, iš kurių du per mėnesį vyksta neprižiūrint kalėjimo atstovui, skaičių, neribotai paskambinti; kasdien pasivaikščioti po keturias valandas, naudotis maisto ruošimo patalpomis.

LKT pabrėžia, kad „neribotai paskambinti“ nereiškia, kad kalinys turės mobilųjį telefoną, o tik neribotus skambučius iš kalėjimo telefono.

E.Masiulis ir V.Gapšys įkalinti Kauno kalėjime, Technikos gatvėje, kur pirmąsias laisvės atėmimo bausmes atlieka buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai.R.Kurlianskis sėdi už grotų kitame Kauno kalėjime, bet ateityje gali būti pasiųstas kitur.

Pasodino tik tris

Kaip rašė „Vakaro žinios“, po Apeliacinio teismo nuosprendžio ši trijulė į kalėjimo vartus pabeldė pernai lapkričio pabaigoje.

R.Kurlianskiui už papirkimus ir prekybą poveikiu skirta kalėti 6 metus ir beveik 19 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, visuomenės informavimo priemonėse.

E.Masiuliui už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir neteisėtą praturtėjimą turėtų sėdėti už grotų 5,5 metų, konfiskuota beveik 241,5 tūkst. eurų.

V.Gapšiui už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu skirta 4,5 metų nelaisvės, išieškoti 8 tūkst. eurų.

Šioje garsioje byloje buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos nariui Šarūnui Gustainiui už kyšininkavimą skirta beveik 19 tūkst. eurų baudą, išieškota per 4 tūkst. eurų. Buvusiam Seimo nariui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio vicepirmininkui Gintarui Steponavičiui už piktnaudžiavimą tarnyba – per 15 tūkst. eurų bauda.

E.Masiuliui, V.Gapšiui, Š.Gustainiui 5 metams, o G.Steponavičiui 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Koncernui „MG Baltic“ už papirkimą ir prekybą poveikiu paskirta – apie 1,13 mln. eurų, Lietuvos s liberalų sąjūdžiui už kyšininkavimą, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimą – per 376 tūkst. eurų, Darbo partijai už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu – per 301 tūkst. eurų baudos.

Atakuoja skundais

Teismas yra pažymėjęs, kad ketvertas politikų buvo Seimo nariai, bet tenkino ne visuomenės, o stambaus verslo – koncerno „MG Baltic“ interesus. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad šie politikai ir verslininkas padarė itin didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, jos pilietinei visuomenei. Vis tik  pernai gruodį Seimas po slapto balsavimo V.Gapšiui nepanaikino Seimo nario mandato – sprendimui priimti pritrūko balsų.

Po Apeliacinio teismo nuosprendžio bylos veikėjai kasaciniais skundais atakuoja Aukščiausiąjį Teismą: prašo stabdyti įkalinimo bausmę, palikti pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ir kt.

Komentuoja advokatė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė Liudvika Meškauskaitė:

Norint komentuoti konkrečią situaciją reikia žinoti visas aplinkybes. Vis tik pagal bendrus principus, jeigu žmogus yra nuteistas, tai teismo sprendimas yra viešas ir jokio privatumo nėra - juo labiau kai kalbama apie esamus ar buvusius politikus.

Jų priimami sprendimai turi įtakos mūsų teisėms ir pareigoms. Bausmės atlikimo sąlygos irgi yra viešas dalykas ir tai neturėtų būti įslaptinta, ypač, kai žmonės yra vieši asmenys. Tai yra teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas, o ne smalsumas.