Mindaugas Sinkevičius apie valstybės rezervo kaupimą: tai nusikalstamas aplaidumas

Anot  Socialdemokratų partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, auditorių tyrimas parodė, kad valstybė negalėtų pasirūpinti savo piliečiais iškilus krizei.

„Auditas rodo, kad valstybė neturėtų kaip pasirūpinti savo žmonėmis. Didžioji dalis būtinųjų atsargų nebuvo sukaupta. Jokio realaus maisto rezervo. 

Neapibrėžti kiekiai. Neaiškūs terminai. Neparengta logistika. Tai ne šiaip klaida. Tai nusikalstamas aplaidumas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo M. Sinkevičius.

„Valstybės rezervas bus pildomas pagal realias grėsmes, o ne popierinius scenarijus. Bus aišku, kas atsakingas, kas ką daro ir kas prisiima atsakomybę už tai, kas įvyko“, – pridūrė politikas. – „Ir ne mažiau svarbu, pradėsime tyrimą, kodėl šis aplaidumas buvo toleruojamas metų metus – atsakomybė nebebus abstrakti.“ 

Socialdemokratų lyderis akcentavo, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą valstybė turėjo ruoštis blogiausiam scenarijui.

„Karas Ukrainoje turėjo tapti tuo momentu, kai visa valstybės sistema privalėjo pradėti veikti kaip skruzdėlynas – susitelkti, planuoti, apgalvoti kiekvieną žingsnį ir ruoštis net pačiam blogiausiam scenarijui.

Tačiau tai neįvyko. Valstybės rezervas, vienas kertinių mūsų saugumo elementų, metų metus buvo paliktas likimo valiai“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigia, kad 2020–2024 metų konservatorių Vyriausybė aplaidžiai rūpinosi rezervu.

„Valstybės kontrolės auditas atskleidė itin prastą rūpinimąsi valstybės rezervu – dar vieną konservatorių Vyriausybės palikimą, kurį dabar tenka tvarkyti šiam Ministrų kabinetui. (...)

Auditas parodė, kad ypač 2021–2024 metų valstybės rezervu buvo rūpinamasi „pro pirštus“. Tuometinė valdžia ir pagrindinė valstybės rezervo atsargų tvarkytoja neįvykdė didžiosios dalies nustatytų atsargų kaupimo užduočių“, – feisbuke rašė I. Ruginienė.

Tuo metu buvusios konservatorių Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sako, kad už esamą rezervo būklę atsakinga dabartinė valdžia, kuri „į valdžią atėjo ne vakar“.

M. Sinkevičiui ir kitiems oponentams ji priminė, kad lėšos rezervui planuojamos valstybės biudžete, o jau antrus metus šios daugumos patvirtintuose biudžetuose jokių finansavimo pokyčių tam tikslui nepastebėta.

Be to, anot I. Šimonytės, rezervo užduotys tvirtinamos kasmet, „tad nėra taip, kad dabartinei Vyriausybei staiga atsivėrė slaptos durys ir pasimatė, kas ir kaip.“

Buvusi premjerė tikina, kad dabartinė dauguma neteikė jokių teisėkūros iniciatyvų dėl rezervo kaupimo ir tvarkymo, nors problemų buvo ir per 2024 metų pabaigoje vykusias mobilizacijos pratybas, o 2025 metų pradžioje NKVC Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pristatė tobulinimo principus ir gaires.

„Valstybės rezervo kaupimas ir tvarkymas, kaip ir civilinė sauga ar net mobilizacija ilgą laiką, deja, buvo formalios funkcijos, kurioms viešajame administravime daug dėmesio skiriama nebuvo, nepriklausomai nuo valdžios, nors didžiąją dalį laiko joje buvo buvo socdemai su prieteliais.

Faktas, kad per kelis metus neatsuksi dešimtmečių stagnacijos, bet faktas ir tas, kad nė Ruginienės Vyriausybė neišspręs visų problemų, nes rekomendacijų įgyvendinimo laikas baigiasi 2030. Kai kita Vyriausybė galės vėl ieškot kas kur ir ko nepadarė“, – feisbuke rašė konservatorė.

Socialdemokratų lyderiai teigia, kad maistas valstybės rezervui nuo šiol bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai bus perduotas nepasiturintiems. Dabar atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis.

Kaip rašė BNS, auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą.

Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų. Vyriausybė teigia rezervo koordinavimą jau pavedusi Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir žada sutvarkyti sistemą per pusmetį. 

Be to, auditas parodė, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių rezervo užduočių 2021–2024 metais nebuvo įvykdytos, todėl 2024 metais nepanaudota 37 proc. asignavimų, o iš jų 25 proc. panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.

Auditoriai taip pat teigia, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir nedecentralizavus, todėl kilus pavojui dalis atsargų gali būti užteršta, prarasta arba tapti neprieinama.

Auditas be kita ko parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų pristatyti atsargas žmonėms, todėl jos gali nepasiekti gavėjų arba būti atgabentos pavėluotai.