Skambina pavojaus varpais - Baltijos jūros gelmėse trūksta deguonies

Tyrimą, bendradarbiaudami su kolegomis iš Suomijos ir Latvijos, atliko Tavio Libliko (Taavi Liblik) vadovaujami mokslininkai iš Talino technikos universiteto Jūrų sistemų instituto.

„Sutapus keliems veiksniams deguonies trūkumas daugiau nei 100 m. gylyje tapo beprecedenčiai dideliu. Giliajame sluoksnyje susidarė vandens masė su dideliu vandenilio sulfidų kiekiu, kurioje deguonies trūkumas siekia 2,5 mln. tonų", - pabrėžė T.Liblikas.

Tai lėmė kelios priežastys. Deguonis negali prasiskverbti į gilesnius Baltijos jūros sluoksnius, nes vanduo susisluoksniavo: ryškus druskingumo pokytis veikia kaip „dangtis", nepraleidžiantis deguonies iš paviršiaus į apačią.

Deguonies deficito augimą skatina ir kiti veiksniai. Iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą nepatenka pakankamai deguonimi prisotinto vandens, kuris kitomis sąlygomis padėtų „vėdinti" giliuosius sluoksnius. Gelmės šyla, o šiltame vandenyje deguonies yra mažiau.

Be to, šiluma skatina organinių medžiagų skilimą, o tam irgi reikalingas deguonies. Visa tai vyksta tokiomis sąlygomis, kai antropogeninės maistinės medžiagos, pavyzdžiui, gaunamos iš žemės ūkio, lemia dar didesnį organinių medžiagų kaupimąsi, o pastarosios nusėdusios į dugną eikvoja giliųjų vandenų deguonies atsargas.

Kyla klausimas - ar situacija gali pagerėti?

Pasak mokslininkų, greitai tai neįvyks. Baltijos jūra priklauso nuo intakų iš Šiaurės jūros, kurie į giliuosius sluoksnius atneša šviežio vandens ir deguonies. Giliuose sluoksniuose jau susidarė reikšmingas deguonies deficitas ir net labai stiprus antplūdis, tikriausiai negalėtų visiškai jo kompensuoti.

Taip pat tęsiasi klimato atšilimas, kas irgi užkerta kelią padėties gerėjimui. Visgi galimybė ilgainiui pakeisti situaciją yra.

Tam reikia, kad Baltijos regiono šalys ir toliau mažintų taršą bei ribotų maistinių medžiagų patekimą į jūrą.