Minimos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 32-osios metinės

„32-ejus metus KASP kūrėsi, stiprėjo ir rengėsi šalies gynybai įkvėptos trijų savanorių kartų, visada pasižymi aukšta vidine motyvacija, įgijusios vertingos patirties tarptautinėse operacijose“, – pranešime spaudai cituojamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius.

Minėjimas prasidės Šv. Mišiomis Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje, jų metu KASP vadas vyriausiesiems puskarininkiams įteiks septynis simbolinius puskarininkio atributus – spontonus, tai yra trumpakotes ietis su plačiu ir puošniu antgaliu.

Vėliau Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyks iškilminga karių rikiuotė, šventės dalyviai turės galimybę apžiūrėti KASP ginkluotės ir technikos parodą, išgirsti iš istorinės KASP patrankos iššautas salves.

Iškilmingoje rikiuotėje karius sveikins Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Mindaugas Steponavičius.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgose tarnauja 5600 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.